Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2020 m. sausio 19 d.
Laikas 01:48:58

Kultūra » 8 klaidingi nelaimingų žmonių įsitikinimai

2015-02-27

rankos

„Vien mintimis pragarą galima paversti dangumi, o dangų – pragaru.“ (Johnas Miltonas „Prarastas rojus“)

„Beveik visų skausmingų jausmų šaltinis yra neteisingas žvilgsnis į realybę. Jeigu išrautumėte savo klaidingą požiūrį, kentėjimas liautųsi.“ (Buda, užrašyta Thich Nhat Hanh)

Visi kartkartėmis patiriame neigiamų minčių. Tai, kaip mes sugebame su jomis tvarkytis, gali nulemti arba pasitikėjimą, arba baimes, viltį arba desperaciją, pergalės, ar palaimėjimo jausmų.

Nemažai tyrimų atskleidė, kaip stiprus neigiamas požiūris gali pakenkti žmogaus sveikatai, laimei ir gerovei. Žemiau pateikiami aštuoni dažniausiai pasitaikantys negatyvūs nelaimingų žmonių įsitikinimai.

1. Save nuvertinančios kalbos. Tai mūsų pačių sau siunčiamos žinutės, kurios mažina mūsų pasitikėjimą ir jėgas, kenkia mūsų veiklumui ir atima iš mūsų sėkmę. Dažniausiai pasitaikančios save menkinančios kalbos paprastai prasideda tokiais sakiniais:

„Aš negaliu…“

„Aš tam nepakankamai geras…“

„Aš nepatikimas…“

„Neturiu to, ko tam reikia…“

„Manau, kad suklysiu…“

Ar jums patiktų, jeigu jūsų draugas jums nuolatos kartotų: „Tau negali pasisekti“, „tu nepakankamai geras“, „tau trūksta pasitikėjimo“, „tu neturi to, ko reikia“? Ar laikytumėte šį žmogų tikru draugu? Jei ne, tai kodėl norite taip galvoti ir kalbėti apie save? Įsitraukimas į nuolatinį savęs menkinimą prilygsta turėti draugą, kuris jus visą dieną smukdo. Jūs tampate didžiausiu savo paties priešu ir menkintoju.

2. Negatyvios prielaidos. Daugumai žmonių žvelgimas į „stiklinę kaip į pusiau tuščią“ yra įprastas ir automatiškas. Dažnas gali prisigrūdusią automobilių sankryžą, lietingą dieną ar sąskaitų mokėjimą vertinti kaip automatiškai neigiamą patirtį. Be abejo, nėra nieko savaime pozityvaus eisme, ore ar sąskaitų mokėjime. Tai, kaip sakoma, tiesiog egzistuoja. Patirtį teigiamą arba neigiamą padaro tai, kaip jūs žvelgiate į šias aplinkybes. Šis pasirinkimas gali staiga jus padaryti stipresnį arba silpnesnį, linksmesnį arba niūresnį, įgavusį jėgų arba išgyvenantį aukos vaidmenį. Kalbant apie anksčiau išvardytas situacijas, kai kas į eismo kamštį gali pažiūrėti kaip į galimybę paklausyti atpalaiduojančios muzikos, lietinga diena jam gali būti gera proga pailsėti namuose su puodeliu kakavos ir gera knyga, o sąskaitų mokėjimas gali padėti susiformuoti pinigų planavimo strategijas. Svarbu, ką su kuo konkrečiu momentu siejate.

3. Negatyvus lyginimasis su kitais. Viena dažniausių galimybių blogai pasijausti yra savęs nepalankus lyginimas su kitais. Dažnai mes susigundome lyginti save su tais, kuriems yra daugiau pasiekę, atrodo patrauklesni, uždirba daugiau pinigų ar… turi daugiau Facebook draugų. Kai užklumpate save norintį turėti tai, ką turi kitas, pavydite, jaučiatės menkesnis ar netinkamas, jūs patiriate negatyvaus socialinio palyginimo momentą. Tyrimai rodo, kad dažni negatyvūs socialiniai palyginimai gali sukelti didesnį stresą, susirūpinimą, depresiją ir skatinti priimti save menkinančius pasirinkimus.

4. Negatyvių praeities prisiminimų „gromuliavimas“. Mes turėtume mokytis iš praeities, bet ne joje įstrigti. Kartais gyvenimo aplinkybės ir asmeninės nesėkmės gali persekioti ir neleisti pamatyti mūsų tikro potencialo ir naujų galimybių. To, kas nutiko, negalime pakeisti, bet tai, kas vyksta dabar, galime formuoti ir veikti. Kartais pirmas žingsnis yra išsivaduoti iš praeities ir įvardyti, kad už viską atsakingas jūs, o ne jūsų istorija. Goethe mums primena: „Nieko nėra vertingesnio už šią dieną.“ Nedvejokite ties praeitimi. Priimkite šiandien geresnius sprendimus ir judėkite į priekį. Abrahamas Lincolnas pralaimėjo aštuonerius rinkimus, du kartus susimovė versle, po to kentėjo dėl nervų problemų, tačiau tapo Jungtinių Valstijų prezidentu.

5. Atimančios jėgas mintys apie „sunkius“ žmones. Dauguma mūsų gyvenime susiduriame su „sunkiais“ žmonėmis. Tokių iššūkius keliančių asmenų akivaizdoje norisi tikėti, kad jie yra kaltininkai, o mes esame aukos. Šis požiūris, net jei ir pagrįstas, yra kelias į savęs silpninimą. Norint pakeisti jėgas atimančius įsitikinimus apie tokius žmones, iš tiesiog reaguojančiojo reikia tapti inicijuojančiuoju. Tiek susiduriant su „narcizu“, pasyviu agresoriumi, manipuliatoriumi ar bauginančiu ir kontroliuojančiu procesą žmogumi, esama gausybė įgūdžių ir strategijų, kuriuos galite panaudoti, kad galėtumėte kontroliuoti situaciją.

6. Troškimas kaltinti. Kaltinimas gali būti apibrėžtas kaip manymas, kad kiti gali būti atsakingi už mūsų nesėkmes. Kai kurie žmonės savo nelaimingumo ir sėkmės trūkumo priežastimi laiko asocialius tėvus, nelaimingus santykius, socialinius bei ekonominius sunkumus, sveikatos problemas ar kitus gyvenimo sunkumus. Nors ir tiesa, kad gyvenimas mums pateikia labai daug sunkumų, kurie, nepaneigsi, sukelia skausmą ir kančią, bet kaltinti kitus dėl savo nelaimingumo reiškia prisiimti sau aukos vaidmenį. Aukos vaidmens privalumai yra iliuziniai – tuomet baksnoji pirštu į situacijas, kurias gali patogiai pagrįsti netinkamomis gyvenimo sąlygomis ir taip nusikratyti atsakomybės už savo gyvenimą ir gerovę. Tačiau nuolatiniai kaltinimai laikui bėgant įtvirtina kartėlį, apmaudą ir bejėgiškumą. Vadinamoji auka kenčia nuo to, ką H. D. Thoreau vadina „tylia neviltimi“. Dažnai tie, kuriems skirti jūsų kaltinimai, labai nedaug tenumano (arba galėtų ir visai nesirūpinti), kaip jūs iš tiesų jaučiatės. Būdamas savo paties kartėlio ir apmaudo kaliniu, jūs sužeidžiate tik save. Jūsų jausmai gali būti pateisinti, bet jie nepadės jums tapti laimingiems, sveikiems ir sėkmingiems. Tačiau ar tai nėra, ko jūs iš tiesų norite?

7. Sunkumai atleidžiant sau. Visi mes gyvendami darome klaidų. Kai atsigręžiame į savo praeities poelgius, galbūt pastebime sprendimų ir veiksmų, kurių gailimės. Galbūt buvo ir neištaisomų klaidų. Galbūt sukėlėte žalą sau ar kitam. Kai prisimenate praeities įvykius, greta gali kilti ir savęs kaltinimo jausmas, ypač žvelgiant į padarytas klaidas, žalą, praleistas galimybes. Jūs galite pradėti galvoti apie save kaip „blogą“ ar „trūkumų turintį“ žmogų ir skendėti kaltėje. Tokiais momentais labai svarbu gailestingumas sau, suvokimas, kad turite galimybę išvengti praeities klaidų kartojimo ir eiti į priekį. „Atleisk sau – kiekvienas daro klaidų. O klaidos nėra amžini tavo asmenybės atspindžiai. Tai yra momentai, izoliuoti laike. Pasakyk sau, kad padarei klaidą, bet tai tavęs nepadarė blogu žmogumi“, – Mayo Clinic.

8. Nesėkmės ir klaidų baimė. Nesėkmės ir klaidų baimė dažnai siejama su perfekcionizmu (išskyrus tam tikrus atvejus). Galbūt manote, jog kur nors nesate pakankamai geras, dėl to labai spaudžiate save, kad būtinai pasisektų. Nors aukštai užkelta kartelė kartais gali būti veiksminga motyvacijos priemonė, tačiau tikėjimas, kad būsite tobulas, atima gyvenimo džiaugsmą ir gali sumažinti realią sėkmės galimybę. Nemažai tyrimų atskleidė, jog tarp perfoekcionizmo ir nelaimingumo egzistuoja koreliacija. Bandykime tiek, kiek galime, paprasčiausiai žmogui neskirta būti tobulam, ir ypač – visą laiką.

Pagal psychology.today parengė Vaiva Lanskoronskytė


bernardinai_logo

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas