Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2016 m. gegužes 26 d.
Laikas 00:26:29

Politika » Ar Lietuvoje Tauta turi teisę spręsti?

2012-04-15

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje pradėjo aktyviai veikti dviejų referendumų iniciatyvinės grupės. Nepaisant to, kad jos renka parašus ant skirtingų lapų, skiriasi referendumui teikiamo klausimo formuluotė – iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog jos abi siekia panašių tikslų – Lietuvos be nesaugios ir neperspektyvios atominės energetikos. „EKO redakcija“ nusprendė pakalbinti abiejų iniciatyvinių grupių atstovus – Liną Balsį ir Tomą Tomiliną, ir išsiaiškinti iniciatyvų skirtumus ir panašumus.

Martynas Norbutas, „EKO redakcija“ redaktorius: Lietuvoje dažnai viena ar kita iniciatyva yra siejama su vienu ar keliais asmenimis. Tokia, matyt, tradicija, tačiau referendumo iniciatorių yra ne vienas ir ne du. Kas sudaro referendumo iniciatyvinę grupę – kokie tai žmonės, organizacijos?

Tomas Tomilinas, iniciatyvinės grupės narys: Šiuo metu privalomojo referendumo iniciatorių grupėje dalyvauja kelių Lietuvos rajonų merai – Bronius Ropė, Jonas Jarutis, aplinkosauginių organizacijų atstovai, mokslininkai, ūkininkai, bedruomenių lyderiai, mokytojai, o taip pat – Seimo nariai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderai. Tačiau privalomo referendumo iniciatyvoje galės dalyvauti visi, kas nebijo leisti Lietuvos žmonėms tiesiogiai dalyvauti politinių sprendimų priėmime. Noriu pabrėžti, kad iniciatyvinės grupės nariams lapai parašams bus išduoti balandžio 17 d. ir tik tuomet pradėsime juos rinkti. Šiuo metu ruošiamės šiam procesui, telkiame asmenis, kreipiamės į žmones, neabejingus Lietuvos ateičiai, žmonių saugumui.

Linas Balsys, Iniciatyvinės grupės „Žmonės sprendžia“ narys: Referendumo iniciatyvinę grupę sudaro 23 Lietuvos piliečiai, kurie savo parašais VRK patvirtino savo dalyvavimą. Tarp jų yra ir žaliųjų nevyriausybinių organizacijų narių, ir Žaliųjų sąjūdžio partijos atstovų, ir žinomų meno srities žmonių, tokių, kaip režisierius G.Padegimas, rašytojas A.A.Jonynas, muzikos atlikėjas A.Kulikauskas, kuriuos neramina dabartinės valdžios buldozeriniai metodai, stumiant abejotiną atominį projektą Lietuvoje. Aš pats atstovauju nevyriausybinę organizaciją Žaliosios politikos institutas, tačiau institutas, kaip viešoji įstaiga, niekaip nedalyvauja nei referendumo kampanijos iniciavime, nei finansavime.

M.Norbutas: Ko siekiate rinkdami parašus dėl referendumo organizavimo? Kokie iniciatyvinės grupės tikslai?

T.Tomilinas: Mes siekiame to paties tikslo, kaip ir visi branduolinės energetikos priešininkai: norime sustabdyti pavojingą Lietuvai projektą, kurį vykdo Lietuvos Vyriausybė, ignoruodama ekspertų abejones ir oponentų kritiką. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos piliečiai gauna stiprų demokratinį įrankį, kuriuo galės naudotis nepaisant politinių partijų interesų ir net rinkimų rezultatų. Privalomo referendumo sprendimas yra aukščiau Seimo ir Vyriausybės valios, todėl, gavus piliečių pritarimą, automatiškai nustos galioti dabartinis LR Atominės elektrinės įstatymas, o Vyriausybė per keturis mėnesius privalės parengti ir priimti visus draudimui reikalingus poįstatyminius aktus.

L.Balsys: Grupės siekis – priversti valdžią skaitytis su žmonių nuomone, sprendžiant svarbiausius Tautos gyvenimo klausimus, kaip nurodyta Konstitucijoje. Atominė elektrinė – neabejotinai tokios svarbos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas tik referendumo keliu. Manome, kad Seimas, padrąsintas surinktų parašų, pataisys bent keletą svarbiausių įstatymų (Atominės energetikos, Referendumo ir kt.) taip, kad sprendimas dėl atominių jėgainių statybos Lietuvoje, dabar ir ateityje, nediskutuotinai būtų priimamas tik referendumo būdu. Šitaip būtų visam laikui užkirstas kelias siauros partinės grupelės ar neskaidraus verslo paveiktiems politikams prastūminėti, įvairiausių sandėrių būdu, per Seimo balsavimo mašiną tik sau palankius sprendimus dėl atominės energetikos.

M.Norbutas: Kaip skamba jūsų referendumo klausimas ir ką ši formuluotė slepia savyje? Kokia jos reikšmė?

T.Tomilinas: Surinkus 300 000 parašų, Lietuvoje vyks privalomas referendumas. Piliečių bus klausiama, ar jie pritaria įstatymui, numatančiam draudimą projektuoti, statyti ir eksploatuoti visų tipų branduolines elektrines Lietuvoje. Jei tauta pasakys „Taip“, įsigalios mūsų siūlomas įstatymas ir šalis taps laisva nuo dabartinės Vyriausybės brukamo branduolinio košmaro. Privalomas referendumas galės vykti rudenį Seimo rinkimų metu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mūsų siūlomą įstatymą žmonės galės atmesti. Būtent tai ir vadinama demokratija.

L.Balsys: „Sprendimas statyti branduolinę (atominę) elektrinę Lietuvos Respublikos teritorijoje priimamas tik Tautos referendumu“. Šios formuluotės reikšmė ta, jog šią nuostatą įdiegus šalies įstatymuose, turėsime labai stiprų saugiklį prieš abejotinos ekonominės vertės, pavojingus žmonių saugumui projektus Lietuvoje. Iš kitos pusės, nėra neužkertamas kelias mokslo ir techninei pažangai. Mūsų manymu, visiškai uždrausti bet kokius tyrimus šioje srityje būtų neprotinga, toks reikalavimas suskaldytų šalies visuomenę. Tuo tarpu, įteisindami privalomą žmonių pritarimą branduolinei energetikai bet kada ateityje ir dabar, tvirtiname demokratiją šalyje.

M.Norbutas: Jei reikėtų trumpai įvardinti ir keliais sakiniais argumentuoti tris dalykus, dėl kurių, Jūsų manymu, Lietuvai nereikia atominės elektrinės – kokie jie būtų?
T.Tomilinas: Mes pasisakome prieš Visagino atominę elektrinę todėl, kad ji padidins mūsų priklausomybę nuo Rusijos, stambių korporacijų, urano tiekėjų ir t.t. Stambi elektros gamybos monopolija visiškai sužlugdys atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir neskatins energijos taupymo. Mes skolinsimės milžiniškas lėšas užsienio bankuose ir savo pinigais remsime žlungančią Japonijos branduolinę pramonę. Galiausiai, mes liekame vienintele ES valstybe, kuri pradeda statyti naują Fukušimos tipo reaktoriaus elektrinę. Pati Japonija paskelbė, kad atsisako branduolinės energetikos ir uždaro daugiau nei 50 savo elektrinių todėl, kad laiko jas nesaugiomis.
L.Balsys: Atominė elektrinė yra pavojinga žmonių sveikatai, radioaktyvios atliekos tūkstančiams metų užterš Lietuvos gamtą, elektrinės statyba yra nepaprastai brangi ir užguls mūsų vaikų ir anūkų pečius skolomis, toks projektas Lietuvos sąlygomis ekonomiškai yra neefektyvus, čia pagaminta elektros energija bus nekonkurencinga elektros biržoje, o tai reiškia, kad už elektrą mokėsime gerokai brangiau, nei dabar.

M.Norbutas: Kaip manote, kokį teigiamą, o gal – neigiamą poveikį turi dviejų iniciatyvinių grupių pastangos rinkti parašus dėl dviejų referendumų, susijusių su atominės elektrinės statyba Lietuvoje?

T.Tomilinas: Turime sujungti visų organizacijų, kovojančių prieš branduolinę energetiką, pastangas. Ilgametis žaliųjų organizacijų darbas skleidžiant informaciją apie branduolinės energetikos tikrąjį veidą padeda bendraujant su žmonėmis. Tuo tarpu Iniciatyvos „Žmonės sprendžia“ dėka Lietuvos politinis elitas pagaliau pabudo iš atominio sapno ir suprato, kad privalės atsakyti už savo veiksmus stumiant Lietuvai žalingą branduolinį projektą. Dar prieš kelias savaites aršiomis Visagino projekto šalinkėmis buvusios partijos – suabejojo.

L.Balsys: Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad „Žmonės sprendžia“ Iniciatyvos beveik prieš mėnesį pramintu taku pasuko ir daugiau piliečių grupių, kad vis daugiau Lietuvos žmonių supranta atominės elektrinės beprasmiškumą ir vis daugiau žmonių nori pareikšti savo valią referendume. Galime parašus rinkti kartu, galime atskirai, tačiau esu tikras, kad visi surinksime jų tiek, kad dabartinei valdžiai pakaktų atsikvošėti iš atominių fantazijų, nusileisti ant žemės, pasitarti su piliečiais ir pasukti tikros energetinės nepriklausomybės link, tai yra, link modernios, atsinaujinančių energetikos šaltinių energetikos ir ekonomikos.

M.Norbutas: Kaip vertinate Seime pradėtus svarstymus dėl referendumo atominės statybos klausimu surengimo?

T.Tomilinas: Seimo iniciatyva turi prasmę, jei parlamentarai vis dėlto ryžtųsi privalomajam, o ne konsultaciniam referendumui. Atitinkamas pataisas pateikė valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo nariai. Juk patariamojo referendumo sprendimai galios tik simboliškai. Tačiau mažai tikėtina, kad Seimo dauguma ryšis tokiam žingsniui. Tikėtina, kad opozicijos balsų neužteks, o tarp opozicijos parlamentarų yra labai nemažai senamadiškų pažiūrų branduolinių technologijų entuziastų. Esu įsitikinęs, kad laukti stebuklo Seime neverta, nors ir labai norėtųsi turėti vilties.

L.Balsys: Seime sėkmingai pradėtą referendumo paskelbimo procesą vertinu labai palankiai, sveikinu tuos 66-is įvairių frakcijų, (net konservatorių – tarp jų!) atstovus, kurie suprato šio klausimo svarbą Lietuvai ir nori sąžiningai ir atvirai, kartu su žmonėmis priimti geriausią sprendimą. Iki kito svarstymo gegužę kviečiu tas dvi dešimtis kol kas abejojančių Seimo narių aktyviau domėtis energetikos klausimais, tartis su ekspertais ir, galų gale, apsispręsti referendumo naudai. Balsavusius prieš referendumą raginu nepasiduoti nei frakcijos Seimo rūmuose, nei jokių kitų rūmų spaudimui, dar sykį pasitarti su savo sąžine, šeima, artimaisiais ir priimti vienintelį prasmingą sprendimą – atsiklausti Tautos.

M.Norbutas: Suprantu, kad rezultatų dėl parašų rinkimo dar reikės palaukti, bet kokie, Jūsų manymu, jie bus? Ko galime tikėtis?

T.Tomilinas: Mes tikimės surinkti reikiamą parašų kiekį iki liepos vidurio. Atsižvelgiant į Lietuvos demografinius ypatumus ir buvusių referendumų praktiką, du trečdaliai parašų tikėtina, kad bus surinkti provincijoje, likusi – didžiuosiuose miestuose.

Deriname veiksmus su kitomis organizacijomis ir siekiame glaudaus bendradarbiavimo su visomis žaliųjų jėgomis Lietuvoje. Jei netikėtume, kad parašus surinksime – net nepradėtume šio darbo. Tikime ir visomis jėgomis to sieksime. Laikas parodys mūsų pastangų rezultatus.

L.Balsys: Žmonių aktyvumas tikrai didelis, vien per pirmąsias dvi savaites parašų rinkimo savanoriams išduota lapų maždaug 150 000 parašų, šiuo metu užpildyti lapai jau pradeda masiškai grįžti į kampanijos būstinę. Tačiau sutinku, kad užduotis nėra lengva. Labiausiai apsunkina parašų rinkimą biurokratiniai suvaržymai, pavyzdžiui, reikalavimas lape įrašyti tik paso ar ID kortelės duomenis. Daugybė žmonių nešiojasi tik vairuotojo teises ar pensininko pažymėjimą – juk tai irgi tapatybę patvirtinantys dokumentai, kodėl jų negalima nurodyti? Taip pat stebina Vyriausiosios rinkimų komisijos vilkinimas, priimant nesudėtingą sprendimą dėl parašų rinkimo per internetinės bankininkystės sistemą, nors visi reikalingi dokumentai jau senokai yra pateikti. Visa tai tik dar sykį parodo valdžios baimę atsiklausti savo šalies žmonių bei nepagarbą rinkėjams.

M.Norbutas: Jei žmonės norėtų prisijungti prie parašų rinkimo, kur jie turėtų kreiptis?

T.Tomilinas: Mes laukiame kiekvieno žmogaus, kuris mano, jog dėl vieno svarbiausių Nepriklausomoje Lietuvoje sprendimų – atominės elektrinės statybos – būtina atsiklausti jo ir visos tautos nuomonės. Visi norintieji su mumis gali susisiekti telefonais 8 686 27 469 arba 8 606 85 573. Pasirašyti ir rinkti parašus bus galima nuo balandžio 17 dienos visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose susisiekus su mūsų vietos savanoriais. Tikslias vietas visoje Lietuvoje, kur galima ateiti ir pasirašyti ar prisidėti prie mūsų iniciatyvos renkant parašus, paskelbsime visai netrukus.

L.Balsys: Nuoširdžiai kviečiu visus neabejingus ir galinčius skirti laiko, tapti parašų rinkėjais savo gatvėje, mieste, rajone! Net skirdami porą valandų per dieną, prisidėsite prie labai svarbaus mūsų šaliai sprendimo. Registruotis ir parašų lapus galima gauti Vilniuje, Šermukšnių g. 6A, o visą informaciją apie parašus bei aukų skyrimą galima rasti ir kampanijos tinklapyje www.zmonessprendzia.lt, taip pat telefonu Vilniuje 8 5 2131353.

Ačiū už pokalbį.


"EKO redakcija"

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas