Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. lapkricčio 21 d.
Laikas 10:38:16

MĄSTYK ŽALIAI » Atliekų rūšiavimas: būdas saugoti ir mylėti aplinką

2011-09-22

Lietuvoje į sąvartynus kiekvienais metais nukeliauja 3 milijonai tonų šiukšlių. Geriausia vieta, kurioje mes galime pradėti mažinti šiuos skaičius yra kiekvieno mūsų namai. Žinoma, svarbu nepamiršti, kad atidiems su šiukšlėmis reikia būti ne tik namuose, bet ir gamtoje (nepalikti plastiko krūvų) bei gatvėje (nemėtyti gėrimų buteliukų ar nuorūkų).

Kiekvienas civilizacijos „išradimas“ turi savo galiojimo laiką. Kalbame ne apie tą laiką, kiek jis tarnauja tuomet, kai mums jo reikia, tačiau apie tą, kiek jis dar egzistuoja, kai išmetamas į konteinerį. Kai kurioms atliekoms suirti prireikia ne vieno šimto metų, todėl labai svarbu kuo daugiau daiktų perdirbti ir suteikti jiems antrą gyvenimą.

Atliekų gyvavimo laikmatis:

  • Popierius – jam suirti prireikia 2 metų;
  • Konservų dėžutė – 90 metų;
  • Plastiko pakuotės – 200 metų;
  • Stiklainiai, stiklo buteliai – 900 metų.

Jei nusprendėte saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, prisidėti prie sąvartynų mažinimo Lietuvoje, galite pradėti nuo labai paprasto trejybės principo: Mažink pakuočių skaičių – Naudok pakuotes pakartotinai – Perdirbk, kas nebereikalinga.

Pakuočių skaičiaus mažinimas

Paprastai šis procesas prasideda apsipirkimų metu. Jums tereikia žinoti keletą taisyklių, kurios padės minimalizuoti ne tik atliekų skaičių šiukšliadėžėje, bet ir padės sutaupyti pinigų.

Pagrindinės taisyklės:

  1. Tiksliai žinokite, kokių pirkinių jums reikia, pasidarykite sąrašą ir jo laikykitės. Nesusiviliokite „klykiančiomis“ prekybos centrų akcijomis.
  2. Jei perkate buitinę techniką, rinkitės universalesnes priemones. Pvz. jei jums reikia daržovių pjaustyklės, galbūt vertėtų nusipirkti tokią, į kurios sudėtį įeina papildoma fukcija, kurią pritaikysite ateityje.
  3. Rinkitės didesnes prekių pakuotes. Išvengsite dažno mažų pakuočių naudojimo ir prekės didelėse pakuotės dažnai būna pigesnės.
  4. Rinkitės perdirbamas pakuotes.
  5. Pasistenkite savo buityje mažinti nuodingų, kenksmingų ir toksiškų produktų kiekį, kadangi šių atliekų dažnai perdirbti negalima.

Naudojame tas pačias pakuotes vieną, antrą, trečią… kartą

Prieš išmesdami įvairius daiktus, apsvarstykite, galbūt galite jį panaudoti dar kažkur. Išmetame rūbus, morališkai pasenusią techniką, baldus, suvenyrus, rankdarbius nesusimąstydami apie tai, kad galime juos panaudoti dar kartą, o jei tai dėl tam tikrų priežasčių neišeina – parduok, dovanok, dalinkis.

Daugkartinio naudojimo principai:

  1. Turėk medžiaginį maišelį. Taip kaskart eidamas į parduotuvę išvengsi plastiko krepšelių ir mažinsi vartojimą. Jei jau nusipirkai plastikinį, naudok jį kaip šiukšlių maišą.
  2. Senus laikraščius ar medžiagos skiautes naudok kaip dovanų vyniojimo popierių.
  3. Iš senų drabužių pasidaryk servetėlių, užvalkalų ar pirkinių maišelį.
  4. Vokus, lapus, atspausdintus iš vienos pusės, naudok kaip priemonę užrašams.
  5. Seną elektros įrangą (veikiančią) dovanok, pigiai parduok, bet neišmesk.

Kas nenaudotina ir nedovanotina – rūšiuotina

Jei nors truputėlį domitės šiukšlių rūšavimu, turbūt prie gyvenamųjų namų ar gatvėse pastebėjote pastatytus spalvotus konteinerius. Tai nėra tik spalvoti paminklai akims paganyti – tai šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Lietuvoje yra trijų spalvų konteineriai: geltonas, mėlynas ir žalias. Kiekviena spalva kaip šviesoforo signalas turi savo paskirtį.

Geltonas konteineris – plastmasei

Plastikas – vienas didžiausių sąvartynų nuodytojų. Jis nesuyra daugelį metų, o jį deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos.

Galima mesti: plastikinius butelius nuo maisto ir gėrimų (gaminiai turi būti pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2)), plastikinius maišelius, buitinių priemonių plastinę tarą, konservų dėžutes, tetrapakus, plastikinius žaislus, plastikinius indus, maisto plėvelę, skardines nuo maisto ir gėrimų, aliuminio foliją, metalinius dangtelius bei kitas metalines atliekas.

NEgalima mesti: taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, plastikinių medicinos priemonių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių, kitų higienos reikmenų, plastikinių žaislų su elektronikos įranga.

Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Pasistenkite, kad aliejaus ar padažų buteliai būtų kuo švaresni. Išmetamus butelius suspauskite – taip jie užims mažiau vietos.

Mėlynas konteineris  popieriui

Tiek pakuotė, tiek makulatūra yra perdirbami į popierių. Kadangi popieriaus žaliava yra mediena, tai kiekvienas surinktas kilogramas popieriaus išsaugo apytikriai vieną medį. Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas.

Galima mesti: laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, švarias popierines pakuotes, kartoną, gofruotąjį kartoną. Laikraščiai ir kitas popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos.

NEgalima mesti: picų dėžučių, servetėlių, popierinių nosinių, tapetų, riebalais sutepto popieriaus, popieriaus padengto plastiku, folija.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jos sudarytos iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos. Taip pat nemeskite aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.

Žalias konteineris – stiklui

„Panaudojant stiklo atliekas 35 proc. energijos bei, žinoma, stiklo. Vien tik įkaitinant žaliavas, 1 000 kg stiklo pagaminti, sunaudojama net 140 litrų degalų. Atskirta nuo kitų atliekų ir išrūšiuota (žalia, ruda, skaidri) stiklo pakuotė yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Čia ne tik sutaupomos žaliavos, bet, svarbiausia, ženkliai sumažėja energijos sąnaudų, kurios stiklo gamybos pramonėje ekonomikoje sudaro pagrindą.“, – teigiama UAB „Lithuanian glass recycling“ tinklalapyje.

Galima mesti: butelius, stiklainius, stiklo duženas, stiklines pakuotes, stiklinius indus. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.

NEgalima mesti: porceliano, krištolo, veidrodžių, keramikos dirbinių, elektros lempučių, akinių stiklų, medicininių ampulių, armuotų langų ir automobilių langų stiklų.

Suyrančios (biodegraduojančios) atliekos

Šiandien didelę dalį šiukšlių sudaro virtuvės (maistinės) atliekos. Patekusios į sąvartyną šios atliekos pūva ir išskiria metaną, sieros vandenilį – ozono sluoksnį ardančias dujas. Puvimo metu labai užteršiamas vanduo, kurio valymas kainuoja labai brangiai.

Jei turite sodą ar daržą, geriausia būtų šias atliekas kompostuoti, t. y. pasigaminti iš jų vertingų trąšų. Kompostuoti galima daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, sodo ir daržo atliekas – gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.


Susiję straipsniai


Kiti komentarai

raminta — 2013-04-21 13:29

kaip pasigaminti geles is atlieku

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas