Kaip atsirinkti, kuris iš tiesų išmano vaistinius augalus ir gydomąsias jų savybes, o kuris be jokios atsakomybės dalija patarimus į kairę ir į dešinę? Vaistažolininkės Jadvygos Balvočiūtės vardas yra plačiai žinomas, tačiau dar nereiškia, kad mažiau garsūs vaistažolių žinovai yra apsimetėliai. Norint suprasti, kas yra kas, reikia pirmiausia patiems daugiau domėtis, klausinėti, tikrinti inormaciją. Ir, kaip perspėja žinoma vaistažolininkė, saugotis tokių, kurie mėgsta užsidėti visažinio karūną.

Kas suvaldys vaistažolininkystės chaosą?

Per televizijos laidą išgirdusi, kaip vienas žolininkas pila patarimus, kokiais vaistiniais augalais gydytis, trisdešimt metų darbo patirties turinti vaistininkė, sukaupusi nemažai žinių ir apie vaistažoles, suabejojo skelbiama informacija. Patikrinusi žinynus, ji aptiko, kad išties tam tikroms per laidą išvardintoms vaistažolėms priskirtos negirdėtos, neįrodytos savybės.

„Vaistažolininkystėje įstatymų lygmeniu vyrauja chaosas. Kartais situacija atrodo absurdiška, nes skleidžiama informacija apie augalus, kurių Lietuvoje nėra, o jie yra tokie „stebuklingi“, – sako ekologinį vaistažolių ūkį „Jadvygos žolės“ įsteigusi vaistažolininkė, vaistininkė J. Balvočiūtė. – Nenoriu kategoriškai atmetinėti žmonių, nusimanančių apie liaudies mediciną, bet viską reikėtų patikrinti, perleisti per vaistininkų prizmę. Neturėtume pasitikėti verstomis knygomis apie vaistinius augalus, jei jų nerecenzavo vaistininkai ar botanikai. Žmonės neturi būti klaidinami, o leidėjai privalo atsakyti už platinimą informaciją.“

Reikia apskritai turėti žinių, kad suprastum, ko nežinai, ar bent jau suvoktum, kokią informaciją tikrinti. Taigi kuo turėtų suabejoti kiekvienas vartotojas? Pirmiausia jis turėtų pasidomėti esminėmis sąvokomis.

Vaistažolininkas ar žolininkas?

„Reikia skirti vaistažolininką arba vaistinių augalų žinovą, farmakognostą, nuo žolininko. Tie yra šarlatanai, – tiesiai šviesiai išrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė. – Apie Vaistinių augalų gydomąsias savybes, pagrįstas biologiškai veikliosiomis medžiagomis ir jų poveikiu žmogaus organizmui, privalo kalbėti ir rašyti vaistininkai, farmakognostai ir gydytojai, bet ne zootechnikai, veterinarai, genetikai, biochemikai, agronomai, miškininkai, botanikai, ekologai ar zoologai.“

Tačiau 66-erių vaistininkė J. Balvočiūtė nėra tokia kategoriška kaip O. Ragažinskienė ir liaudies medicinos žinovus, apskritai vaistažolėmis besidominčius, jas renkančius, vartojančius žmones, ji vadina bendraširdžiais. Tačiau abi pašnekovės sutaria dėl vieno – apie vaistažoles Lietuvoje gali kalbėti bet kas, neprisiimdamas atsakomybės už savo žodžius.

„Išgirdę pranešimus, kuriuos pristato ne medicinos srities specialistai ir, iškilus abejonėms dėl pateiktų faktų, reikia konsultuotis su šeimos gydytoju arba vaistininku, – pataria Kauno Botanikos sodo vaistinių augalų žinovė O. Ragažinskienė. – Vaistinių augalų žaliava ir iš jų pagaminti preparatai sukelia šalutinį poveikį, ypač juos vartojant ilgesnį laiką.“

„Vaistininkai irgi ne viską žino. Apskritai pasaulyje kyla diskusija, ar leisti vaistininkams „žinoti“ apie gydymą, vaistų veikliąsias medžiagas. Nereikia mestis į kraštutinumus, bet vertėtų atskirti vaistininko ir liaudies medicinos atstovo žinias, – sakė moteris, visą gyvenimą besidominti augalais. J. Balvočiūtė botaniką, o ne farmakologiją, kurią studijavo, laiko pačiu įdomiausiu mokslu. – Bijau tik, kad vaistininkai neatmestų žolininkų patirties. Tik noriu, kad būtų daugiau aiškumo, kiekvienas turime turėti savo vietą. Reikia visiems susiburti, viską apkalbėti, kaip panaudoti gamtos turtus mūsų žmonių naudai ir dar dalį tų turtų užsieniui pasiūlyti.“

Atsakingumas padidintų pasitikėjimą vaistažolininkyste

Nuo vaikystės susidomėjusi augalų pasauliu, žinoma vaistininkė ir vaistažolių žinovė tikina, kad ši sritis, tyrinėjanti gydomąsias augalų savybes, yra neišsemiama. J. Balvočiūtė teigia per mažai žinanti, kad galėtų save vadinti liaudies medicinos atšakos, žolininkystės, žinove ir perspėja dėl tų, kurie skelbiasi esą visažiniais.

Mažeikių rajone įkurtame ekologiškame vaistažolių ūkyje vaistininkė sulaukia vis daugiau lankytojų, tiek pagyvenusių žmonių, tiek jaunų šeimų, norinčių vaikus užauginti sveikus. Dar daugiau pasiteiravimų, prašymų sukurti receptus konkrečiam žmogui ji sulaukia telefonu. Moterį apskritai džiugina lietuvių domėjimasis vietiniais vaistiniais augalais, nes šie yra vertesni už atvežtinius. Jos manymu, juo labiau pažinsime Lietuvoje augančius vertingų savybių turinčius augalus, tuo labiau juos vertinsime, suprasime jų poveikį.

„Pastaruoju metu suaktyvėjo domėjimasis vaistiniais augalais ir jų gydomosiomis savybėmis. Todėl diplomuoti medicinos ir farmacijos srities specialistai privalo aktyviau teikti teisingą informaciją apie vaistinės augalinės žaliavos savybes, biologiškai veikliųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmui ir išaiškinti bei įspėti piliečius dėl savigydos pavojaus žmogaus sveikatai bei jo gyvybei, – perspėja Kauno Botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vadovė O. Ragažinskienė. – Vaistinius augalus gali žinoti ir pažinti kiekvienas jais besidomintis, tačiau gydytis ir kitus gydyti turi teisę ir atsakomybę tik diplomuotas medicinos srities specialistas.“

Patyrusi vaistininkė, vaistažolininkė J. Balvočiūtė įsitikinusi, kad kiekvienas, besiryžtantis kalbėti apie vaistinius augalus, turi tai daryti atsakingai. Toks žmogus turi visada pasakyti, kokiomis žiniomis remiasi, – farmakologijos, liaudies medicinos ar kitomis. Pirkėjui J. Balvočiūtė pataria klausinėti, kur ir kaip vaistažolės rinktos, kaip ruoštas vaistažolių mišinys ar vaistas, kokiu receptu, kokia yra jo sudėtis. Taip pat galima įeiti į internet „EkoAgro“ puslapį ir ten susirasti, kuriuose Lietuvos ūkiuose vaistažolės auginamos ekologiškai.

„Reikia žmones šviesti, kokie yra pagrindiniai nuodingi augalai, jų jie turi ieškoti etiketėse, tada aiškintis, klausti, kodėl jie yra naudojami, – sakė J. Balvočiūtė, neseniai savo ūkyje priėmusi ekskursiją iš vaikų globos namų. – Švietimas turėtų prasidėti nuo pat mažens: reikia supažindinti vaikus su augalais, vesti juos į ekskursijas po Botanikos sodą. Kiekviename didesniame Lietuvos mieste yra botanikos sodai, kuriuose galima apžiūrėti vaistinių augalų eskpozicijas. Tada mūsų visuomenė bus labiau išprususi, ir kartu sveikesnė.“

Jurgita Ogulevičiūtė