Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2014 m. balandžio 19 d.
Laikas 14:49:15

MĄSTYK ŽALIAI » Daržas, kurio nereikia kasti, purenti ir ravėti

2012-05-03

D.Ražauskas išbandė įvairią veiklą: dirbo pagalbiniu darbininku, tarpininku, žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. jurbarkotv.lt nuotr.

Nestandartinis daržas, kurio nereikia laistyti, tręšti ir ravėti – daugelio svajonė. Paradoksas tas, kad ją įgyvendinti galima pamiršus tai, kas nuo seno žinoma apie daržovių augimą. Lazdijų rajono Ročkių kaimo bendruomenė pasirinko ekologišką gyvenimo būdą. Jos narys Darius Ražauskas apsisprendusiems pasukti gamtinės žemdirbystės keliu pataria apsišarvuoti kantrybe ir pirmais metais nesitikėti puikių rezultatų.

Patiko idėjos

Pasak pašnekovo, užsiimti gamtine žemdirbyste nesunku. Kita vertus, ji verčia mąstyti, analizuoti, ugdyti intelektą ir tokiu būdu padeda žmogui tobulėti.

D.Ražauskas – diplomuotas vadybos ir firmų organizavimo magistras. Jis išbandė įvairią veiklą: dirbo pagalbiniu darbininku, tarpininku, žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. „Gyvenime atsirado tikrasis pašaukimas ir širdies džiaugsmas – Vedų studijos ir dalijimasis jų žiniomis. Dalytis mintimis ir įkvėpti žmones džiaugsmingiems pokyčiams buvo mano svajonė, kuri tapo realybe“, – apie save pasakojo jaunuolis. Lemtingi pokyčiai Dariaus gyvenime įvyko jam lankantis Kauno Vladimiro Megre knygų skaitytojų klube.

„Man labai patiko V.Megre knygos apie Anastaziją idėja: tai, kad reikia kurti savo ekonamelį, ekobendruomenę, ten savarankiškai gyventi, pačiam užsiauginti kuo daugiau švarių daržovių, vaisių. Ieškojau bendraminčių. Taip pradėjau bendrauti su „anastaziukais“, susipažinau su Laimiu Žmuida – aktyviu ekologu, gamtosaugininku, kuris puikiai išmanė gamtinę žemdirbystę ir dirbo šioje srityje“, – sakė pašnekovas.

„Tinginio“ daržas

Darius su bendraminčiais iš Kauno įsigijo žemės Lazdijų rajone, Ročkiuose. Ten įkūrė ekobendruomenę ir, pasikonsultavęs su L.Žmuida, įsirengė netradicinį daržą. Daug keliaujantis D.Ražauskas prisipažįsta, kad „tinginio“ daržą, kurio nereikia nei laistyti, nei ravėti, įrengė norėdamas išauginti sveikų produktų ir suprasti naująją daržininkystės sistemą.

„Mėgstu studijuoti, rašyti straipsnius, iš daržo neketinu daryti verslo. Šiuo metu įsirengiau mažą žemės plotelį – 2 arus. Sveikas daržoves auginu vien dėl jų energijos. Vėliau, kai sukursiu šeimą, daržą išplėsiu“, – atviravo jaunuolis.

Apsisprendusiems eiti netradicinės žemdirbystės keliu D.Ražauskas pataria „tinginio“ daržą pradėti įrenginėti prieš metus. Gamtine žemdirbyste galima užsiimti ir itin prastos kokybės dirvoje. Būtina pavasarį vietą, skirtą daržui, storu sluoksniu (iki 50 cm) uždengti šiaudais. Jais dirvą dar kartą teks papildomai apkloti ir rudenį. „Žemė bus minkšta ir tinkama sodinti tik po metų. Gerokai papuvęs apatinis šiaudų sluoksnis taps puikia trąša. Sodinant sėklas nereikės net kauptuko, žemėje lengvai bus galima padaryti duobutes. Po kelerių metų žemė taps tokia minkšta, jog bus galima ranką į žemę sukišti iki alkūnės. Šis požymis rodo, kad žemė – ypač gera“, – entuziastingai pasakojo pašnekovas.

Nereikia daug priežiūros

Pasak pašnekovo, netradiciniame darže jam lengviausia auginti bulves, nes jos, turėdamos stiprų daigą, puikiai prasikala pro šiaudų apklotą. Jei lietus suplakė šiaudus, ar jų daug supuvo, rekomenduojama kelis kartus per sezoną ant viršaus užmesti naujų šiaudų.

„Kiekvienai daržovei skiriamas skirtingas šiaudų kiekis. Vasarą virš pasodintų bulvių gali būti apie 35 cm šiaudų apkloto. Reikia daržoves stebėti ir taikyti tinkamiausią joms sistemą“, – pridūrė D.Ražauskas. Mažiausiai priežiūros reikia bulvėms, topinambams, griežčiams, moliūgams, saulėgrąžoms, cukinijoms. Sudygus šioms kultūroms, dažnai prie jų tupinėti nereikia.

„Man, kaip keliautojui, tai labai patogu. Pažiūriu, kaip auga, uždangstau šiaudais ir užmirštu“, – šypsodamasis pasakojo Darius.

Pasak jo, šalia augalų esančias duobutes būtina uždangstyti šiaudais, kad nedygtų piktžolės, neįkaistų žemė ir neišgaruotų drėgmė. Jei įkišus ranką po šiaudais jaučiasi, kad trūksta drėgmės, vadinasi, kažkas padaryta netinkamai.

Piktžolių nerauna

Darius sakė, kad pasodinus daržoves, išskyrus bulves, nedidelį žemės plotelį aplink jas reikia palikti atvirą. Sėkloms reikia leisti išdygti, išaugti, nes užklojus šienu jos sušus.

„Tame nedideliame plotelyje aplink pasodintas daržoves ima augti piktžolės. Jų gamtinės žemdirbystės šalininkai netraukia su šaknimis, bet nulaužia. Piktžolė vėl gali ataugti, tačiau būna nusilpusi. Nulaužta ir čia pat, kur augo, padėta piktžolė tampa daržo trąša“, – pasakoja jaunuolis. Jis prisipažino, kad sunkiausia kovoti su varpučiu, kuris prasiskverbia pro storą šiaudų sluoksnį. Tačiau šių piktžolių daržuose būna nedaug. Paprastos piktžolės dažniausia nenaikinamos, bet paliekamos dėl daržo biologinės įvairovės.

Pasak pašnekovo, daugiausia priežiūros reikia morkoms, tačiau joms paūgėjus, vargas baigiasi. Darius gamtinės žemdirbystės mylėtojams patarė kuo rečiau vaikštinėti po daržą, nešokinėti. Būtina pasidaryti takelius ir vaikščioti tik jais, kad kuo mažiau būtų trypiama žemė.

Rezultatų tenka laukti

Pašnekovas primena, kad pirmais metais netradicinės daržininkystės rezultatai gali būti prastesni negu įprastinės. „Jei žemė buvo stipriai nualinta, jos biocheminė sudėtis greitai neatsikuria. Todėl praeina ne vieni metai, kol gauni gerą, norimą derlių“, – aiškino D.Ražauskas.

Jis pasakojo, kad pradžioje beveik visiems naujokams nepavyksta išvengti klaidų. Tačiau mokantis, stebint ir analizuojant atliktą darbą, gamtinė žemdirbystė tampa malonumu. Darius džiaugiasi, kad interneto puslapyje apie gerą žemdirbystę yra gana daug informacijos ir puikių patarimų. Būtina atsižvelgti, anot jo, ir į Mėnulio sėjos kalendorių.

Pastebėta, kad bulvių, auginamų po šiaudais, nepuola kolorado vabalai. Jų derlius būna didelis. Pasodinę vieną maišą bulvių D.Ražausko kaimynai, gamtinės žemdirbystės puoselėtojai, prikasė net 14 maišų. Pasak pašnekovo, daržovių, išaugintų šiaudais dengtoje žemėje, skonis yra geresnis, jos turi daugiau vitaminų. Darius tikina, kad „tinginio“ darže auga net baravykai. Gamtinės žemdirbystės mylėtojai tarpusavyje mielai dalijasi senosiomis veislių sėklomis, kurių šiandien prekyboje jau nebėra.


Jolita Žurauskienė

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Gitana — 2012-05-04 13:17

Visi savaip teisūs, tik, mielas Karoli, tiek daug knygų skaitai, tai kodėl pats tiek daug klaikių klaidų darai rašydamas? JUk tai irgi dilgelės darže? Saunu yra viskas, tik bėda ta, kad ūkiai stambėja ir nelieka galimybės ūkininkauti “padoriai”, sveikai. Smulkesni žemdirbiai negali konkuruoti. Galima labai ekologiškai ūkininkauti ant palanges, bet rimtai dirbti žemę ir iš to gyventi – kiek sudėtingiau. Tada jau ne tik inteligencijos, bet ir įdiržusių delnų reikia.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Asmeninės fotosesijos,krikštynų fotosesijos

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Pasaulis katės akimis 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas