Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. lapkricčio 17 d.
Laikas 19:10:42

Energetika » ES nusivylė biodegalais

2012-12-22

Biodegalai dar visai neseniai atrodė puiki alternatyva iškastiniam kurui, energetinės nepriklausomybės ir ekologiško apsirūpinimo energija šaltinis. Tačiau kylančios maisto kainos, natūralios gamtos sąskaita besiplečiantys energijai naudojamų augalų plotai ir CO2 emisijas tiriančių mokslininkų išvados atskleidė tamsiąją biokuro gamybos pusę.

2009 m. Europos Sąjungoje (ES) buvo sutarta, kad iki 2020 m. bent 10 proc. Europos transporto sistemoje naudojamų degalų sudarytų biokuras. Šiandien šis rodiklis visos ES mastu siekia 4.5 proc.

ES subsidijos ir padrąsinimai lėmė sparčią biodegalų gamybos ir investicijų į šią sritį plėtrą. Tačiau šį rudenį EK buvo priversta peržiūrėti savo biodegalų politiką, nes pasirodė, kad ji gali būti pragaištinga – lemianti ekosistemų nykimą tam tikruose regionuose, maisto kainų augimą ir net didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Jau ne pirmus metus mokslininkai ir aplinkosaugos aktyvistai siuntė perspėjimus, kad biokuro gamybos skatinimo politika, kurią aktyviai vykdo ES ir JAV, gali lemti maisto kainų augimą visame pasaulyje, nes maistiniai javai (kviečiai, kukurūzai, rapsai ir kt.) nukreipiami į biokuro rinką arba maistiniams javams auginti tinkami žemės plotai pakeičiami biokuro plantacijomis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėt­ros organizacija rugsėjį paskelbė, kad ES turi atsisakyti paramos biodegalams politikos, nes biokuro paklausa pastaraisiais metais labai išaugo ir ji tenkinama maistinių javų produkcijos sąskaita. Panašiai mano ir Pasaulio bankas, kurio ataskaitoje skelbiama, kad ES ir JAV biodegalų politika „buvo svarbiausias veiksnys”, lėmęs maisto kainų šuolį 2008 m.

Maža to, kaip aiškėja iš mokslininkų raportų, gaminant biodegalus (įdirbant laukus, perdirbant žaliavą) į aplinką išmetama tiek daug CO2, kad klimato kaitos požiūriu šių degalų vartojimas turi net priešingą poveikį…

EK nuspaudė stabdžius

Reaguodama į šiuos perspėjimus, EK ryžosi koreguoti savo biodegalų politiką. Spalį paskelbtos naujos EK taisyklės, kuriomis EK siunčia žinią, jog pirmosios kartos biokuras (gaminamas iš maistui tinkamų augalų) nėra Europos ateitis.

EK nustatė, kad siekiamas biodegalų kiekis ES transporto sistemoje iki 2020 m. mažinamas nuo 10 proc. iki 5 proc.; po 2020 m. subsidijos biodegalų gamybai turi būti nutrauktos, nebent gamintojai įrodo, kad gaminant biodegalus į aplinką išmetama mažiau CO2 ir nenaudojami maistiniai ar pašariniai augalai; padidinti paramą vadinamajam antros ir trečios kartos biokurui (gaminamam iš atliekų ir nemaistinių žaliavų); nustatyti 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų slenkstį biokuro gamybos įrenginiams ir įtraukti netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksnius į biokuro gamintojų ataskaitas.

Nepatenkinti visi

Aplinkosaugininkų teigimu, ES praleido progą ištaisyti praeities klaidas ir pripažinti, kad pirmosios kartos biodegalų gamybos skatinimas iš principo buvo bloga praktika.

Tuo tarpu biodegalų pramonės atstovai pasipiktino dar labiau. Ypač biodyzelino ir augalinio aliejaus gamintojai.

Europos biodyzelino taryba, augalinio aliejaus ir baltyminių rupinių gamybos grupė „Fediol” bei į biodyzelino gamybą įsitraukę žemdirbiai EK sprendimą mažinti biodyzelino kvotas ir paramą jo gamybai pavadino „neatsakingos politikos šedevru”.

„Europos biokuro pramonė investavo 14 mlrd. eurų ir suteikė darbą 100 tūkst. europiečių. EK sprendimas <…> reiškia greitą biodyzelino ir apskritai biokuro rinkos mirtį ES”, – sakoma jų pareiškime.

Pasak gamintojų, kvaila tikėtis, kad „nužudžius” pirmos kartos biodegalų gamybą, suklestės antros kartos biodegalų produkcija. Galų gale dabar iš viso lieka neaišku, kas už viską sumokės, nes biodegalų gamintojai bus atgrasyti nuo investicijų.

Gamintojai nesutinka ir su teiginiu, kad išaugusi biodegalų paklausa kilstelėjo maisto kainas pasaulyje. Pasak jų, tai labiausiai lėmė spekuliacijos rinkoje ir pakilusios naftos kainos.

Jei netinka javai – gal tada palmių aliejus?

Visai nesenas EK sprendimas patvirtinti palmių aliejaus sertifikavimo schemą, pagal kurią šis produktas laikomas tinkamu naudoti gaminant biodegalus, sukėlė dar vieną aplinkosaugininkų pasipiktinimo bangą.

„Geenpeace” miškininkystės reikalų ekspertė Sini Harkki sako: „EK sprendimas yra gėdingas ir kvepia veidmainyste.”

Esmė ta, kad pripažinus palmių aliejų tvariu ir ekologišku energijos šaltiniu, jo paklausa Europoje neabejotinai išaugs, o tai reiškia, kad palmių plantacijos suris dar didesnius jau ir taip be gailesčio naikinamų Indonezijos miškų plotus. O tai dar paspartins klimato kaitos procesą.

Žymioji lietuvių kilmės orangutangų tyrinėtoja prof. Birutė Galdikas ragina apskritai atsisakyti bet kokių produktų su palmių aliejumi, kuris ypač gausiai naudojamas kosmetikos pramonėje. Daugelį metų praleidusi drėgnuosiuose Borneo miškuose profesorė įsitikino, kad miškų kirtimas medienai ir siekiant juos paversti plantacijomis yra pagrindinė daugybės augalų ir gyvūnų, tarp jų – ir didžiųjų žmogbeždžionių – nykimo priežastis. Ir šis procesas, deja, yra negrįžtamas, nes iškirsti ir žemdirbystės nualinti plotai virsta dykynėmis.

Biodegalai Lietuvoje

Lietuvoje biodegalai didesniais kiekiais pradėti gaminti apie 2000 m., kai visame pasaulyje buvo juntamas šios energijos rūšies pakilimas. Atsirado bioesterio gamybos įmonių, kurios perdirbdavo rapsus biodyzelinui, ir bioetanolio gamyklų.

„Biodegalų energetinis efektyvumas iš tiesų nedidelis, jei jų gamyboje naudojami ir įprasti energijos šaltiniai: elektros energija, gaunama iš šiluminių elektrinių, dujos”, – pripažįsta Saugirdas Pukalskas, VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas.

„Didžiausią kiekį bioetanolio galima pagaminti iš cukranendrių, tačiau iš vienos tonos žaliavos pagaminama viso labo apie 70 litrų bioetanolio”, – skaičiuoja mokslininkas. „O juk tą bioetanolį dar reikia gabenti į degalines, išpilstyti ir tam taip pat reikalinga energija, kuri dažniausiai nebūna atsinaujinanti. Taigi galima sakyti, kad bioetanolio litre yra tik 0,13 proc. vadinamosios saulės energijos.”

Šiandien kiekvienuose degaluose ES rinkoje yra privaloma įmaišyti nedidelį kiekį biodegalų. Lietuvoje parduodamame benzine yra iki 5 proc. biodegalų, dyzeline – iki 7 proc.

Ar tai, kad ES nusigręžia nuo pirmosios kartos biodegalų, lems šios pramonės šakos mirtį? „Nemanau, kad biodegalų gamintojus ištiks mirtis. Manau, bus ieškoma efektyvesnių būdų gaminti biodegalus. Tačiau akivaizdu, kad entuziazmas dėl šios energijos rūšies turėtų gerokai aprimti”, – svarsto S.Pukalskas.

Faktai apie kelių kartų biokurą

Pirmosios kartos biokuras gaminamas iš maistui ar pašarui tinkamų augalų: javų, rapsų, sojos, cukrinių runkelių ir kt.

Antrosios kartos biokuras gaminamas iš žemės ūkio atliekų, kurui skirtos medienos ir jos atliekų arba specialiai išaugintų kultūrų, kurios neskirtos maisto gamybai.

Kalbama ir apie trečiosios ir ketvirtos kartos biokurą, kurio gamyba būtų pagrįsta progresyviomis biotechnologijomis ir kurio gamyba dar taupiau naudotų žemės bei energijos išteklius.

Šiuo metu populiarios dvi biodegalų rūšys: bioetanolis, kurio gamybai naudojamas etilo alkoholis, ir biodyzelinas, gaminamas augalinio aliejaus pagrindu.

80 proc. Europoje pagaminamo augalinio aliejaus tenka biodyzelino gamybai; 37 proc. JAV užaugintų javų sunaudojama gaminant bioetanolį.


Lina Pavalkytė

Wikimedia Commons nuotr.

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas