Š. m. gegužės 25 dieną kviečiame aktyvius dviratininkus į žygį po Jūkainių geomorfologinį ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinius. 20 km žygis skirtas ne tik susipažinti su Raseinių krašto saugomomis teritorijomis, jose esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis, bet ir aktyviai, sveikai praleisti laiką, nes 2013-ieji – Sveikatingumo metai.

Būtina žygio priemonė – tvarkingas dviratis. Žygio metu technine pagalba rūpinasi kiekvienas dalyvis. Ne visur veiks mobilusis ryšys.

Renkamės 10 val. Jūkainių pažintiniame – rekreaciniame take (Viduklės sen., Raseinių r. sav.) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Maršrutas driekiasi daugiausia lauko keliukais, vietomis bekele, įveikiant šaltiniuotas vietas, Šešuvies šlaitus, todėl žygeiviai turi pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Žygio metu trumpos pertraukėlės jėgoms papildyti pagal poreikį, bendru susitarimu. Numatoma žygio trukmė 4-5 val.

Žygį baigsime apie 16 val. Stovyklavietėje prie laužo pasidalinsime patirtais įspūdžiais.

Prašome žygeivius registruotis telefonais 8-614-25095, 8-428-70330 arba el. paštu dubysosrp@raseiniai.lt.

Kaip atvykti. Žemaičių plente ties Viduklės miesteliu pastatytas rudas kelio ženklas ,,Jūkainių pažintinis – rekreacinis takas”. Važiuoti nurodyta kryptimi apie 2 km iki miško. Pamiškėje pastatyta medinė skulptūra nukreips Jus į Jūkainių pažintinį – rekreacinį taką.

Dubysos regioninio parko direkcijos informacija

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, o nuo gegužės vidurio kasnakt pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Prasidės „baltosios“ naktys

Giedrais gegužės vakarais virš pietryčių horizonto išsiskiria Saturnas bei kiek dešiniau nuo jo ryškiausia Mergelės žvaigždė Spika. Gerokai aukščiau, tiesiai virš Saturno, švyti ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras. Šiaurės rytuose Lyros žvaigždyne dominuoja ryškioji Vega; šiaurės vakaruose Vežėjuje – Kapela; vakaruose, link horizonto svyra ryškiomis žvaigždėmis nepasižymintis Vėžio žvaigždynas, o kiek dešiniau ir žemiau nuo pastarojo spindi išraiškingieji Dvyniai. Šiaurės rytuose su Gulbės žvaigždynu teka Denebas, o aukštai pietvakariuose pakilusiame Liūto žvaigždyne šviečia Regulas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos šį mėnesį sukasi Grįžulo ratai.

Nuo gegužės vidurio prasidėjusios „baltosios“ naktys dėl vis trumpėjančio Saulės kelio po horizontu nakties dangui jau nebeleidžia visiškai aptemti. Nakties dangus ir toliau kasdien pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.

Į vakaro dangų sugrįš Venera

Saturnas balandžio 28 d. atsidūręs opozicijoje (priešingoje dangaus pusėje nei Saulė) yra matomas Mergelės žvaigždyne ir spindi panašiai kaip ir ryškiausioji Mergelės žvaigždė – Spika, kiek kairiau nuo pastarosios.

Jupiteris vakarais jau glaudžiasi prie šiaurės vakarų horizonto ryškiai švytėdamas vakaro žarose skendinčiame Jaučio žvaigždyne.
Venera-Vakarinė išsivadavusi iš Saulės spindulių prieš gegužės vidurį trumpai matoma kaip -3.9 ryškio šviesulys vakaro žarose palei šiaurės vakarų horizontą, saulėlydžio vietoje, žemiau ir dešiniau besileidžiančio ne tokio ryškaus Jupiterio.

Gegužės 22 d. kiek dešiniau Vakarinės atsiras ir Merkurijus, tačiau dėl šviesaus vakaro dangaus, norint jį pamatyti prireiks žiūrono.

Gegužės 24-28 dienomis Vakarinė, Jupiteris ir Merkurijus sudarys išraiškingą planetų trikampį. Pasitelkus žiūronus grožėtis šia trijule bus galima netrukus po Saulės laidos apie pusvalandį, maždaug nuo 21:50 val. iki 22:20 val. Tik nevertėtų naudotis žiūronu kol Saulė dar bus nenusileidusi, nes Saulės šviesa gali pakenkti regėjimui.
Marsas šį mėnesį slėpsis slypės už Saulės.

Patekės didžiausias Mėnulis

Gegužės 24-25 d. vakare patekės įspūdingo dydžio ir šviesio Mėnulio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprastai, nes bus arčiausiame Žemei orbitos taške – perigejuje. Mėnulio disko regimasis kampinis dydis bus 12 proc. didesnis nei tuomet, kai Mėnulis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške nuo Žemės.

Pernai gegužės 6 d. pilnas Mėnulis buvo atsidūręs arčiausiai Žemės nuo pat 1912 metų. Tuomet tarp Žemės ir Mėnulio atstumas buvo sumažėjęs iki 356 954 km. Mėnulio atstumas nuo Žemės nuolat kinta dėl to, kad jis apie Žemę skrieja ne taisyklingo apskritimo, o elipsine orbita, ir dar pasvirusia į Žemės orbitos plokštumą. Dėl to nuotolis iki Mėnulio ir kinta 50 000 km. diapazone – nuo 356 400 iki 406 740 km. Tolimiausias Mėnulio orbitos taškas vadinamas apogėjumi, o artimiausias – perigėjumi. Nors Mėnulis perigėjuje atsiduria kas 412 dienų.

Tarp žvaigždžių skries dvi kometos

Šį mėnesį, pasitelkus žiūronus ar nedidelį teleskopą, vis dar galima bus stebėti nuo Žemės tolstančią PanSTARRS (C/2011 L4) kometą. Atsidūrusi Šiaurinės žvaigždės aplinkoje ji bus matoma visą naktį kas vakarą pamažu slinkdama nuo Kasiopėjos žvaigždyno link Šiaurinės. Tačiau jos šviesis diena iš dienos smarkiai silpnės.

Priešaušrio danguje šį mėnesį pasirodys dar viena – Lemono (Lemmon) kometa, kurios taip pat galima bus ieškoti, pasitelkus žiūronus arba nors nedidelį teleskopą, slenkančios palei kairiąją Pegaso kvadratp kraštinę. Ši kometa kovo viduryje džiugino pietinio danagus pusrutulio stebėtojus švytėdama kaip plika akimi matomas +4.7 ryškio šviesulys.

Lemono (Lemmon) kometa slinks palei kairiąją Pegaso kvadrato kraštinę:

Jonas Vaiškūnas
Wikimedia Commons nuotr.

Tyrime nagrinėti apie pusės milijono dviejų amžiaus grupių (13-14 bei 6-7 metų) pasaulio vaikų duomenimis. Klausimyną apie sveikatą užpildė jų tėvai arba globėjai.

Tyrėjai aiškinosi vaikų mitybos įpročius ir sveikatos būklę, pvz., ar per pastaruosius metus buvo susidurta su švokštimu kvėpuojant, nosies užgulimu, egzemomis nebūnant peršalus ir nesergant gripu.

Kad nesupainiotų maisto įtakos su kitais astmos rizikos veiksniais, tyrėjai įtraukė kontrolinius klausimus apie tai, ar besilaukdama motina rūkė, ar vaikas gyvena aktyvų, ar pasyvų gyvenimo būdą, kūno masės indeksą.

Mokslininkai išsiaiškino, kad greitasis maistas buvo vienintelė maisto rūšis, kurios vartojimas tiesiogiai susijęs su ligos rimtumu. Jei per savaitę tris arba daugiau kartų yra valgomas greitas maistas, sunkios astmos susiformavimo rizika 13–14 m. amžiaus vaikų grupėje išauga 39 proc., tuo tarpu jaunesnių vaikų grupėje – 27 proc. Greitasis maistas taip pat turi įtakos egzemos ir sunkaus rinito atsiradimo rizikai.

Ekodiena nuotr.

Panevėžio miesto savivaldybė gerina važinėjimo sąlygas dviračių mylėtojams. Prasidėjo dviračių infrastruktūros modernizavimo I etapo projekto rangos darbai.

„Norime ne tik gerinti sąlygas dviratininkams, bet ir paskatinti šia vis populiarėjančia ekologiška transporto priemone naudotis kuo daugiau gyventojų. Tam nuosekliai dirbta daugiau kaip 2 metus – per tą laiką pasiekėme, kad mūsų projektas būtų įtrauktas į valstybės projektų sąrašą, atliktos viešųjų pirkimų procedūros, kovo mėnesį pateikta paraiška Transporto investicijų direkcijai gauti finansavimą, gegužės mėnesį projektui skirtas finansavimas. Norėčiau pabrėžti, kad mums naudingas buvo bendradarbiavimas su sporto klubo „Dviračiai” vadovu Alfonsu Barausku”, – teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Įgyvendinus projektą numatoma įrengti 0,33 km ilgio atitvarą pavojingoje, dviračių tako su Nevėžio upe besiribojančioje vietoje (po Smėlynės g. tiltu), rekonstruoti beveik 3,77 km pėsčiųjų ir dviračių takų Kultūros ir poilsio parke, Vasario 16-osios g. (nuo A. Smetonos iki Nemuno g.), Nemuno g. (nuo Taikos alėjos iki Klaipėdos g.). Rangos darbai pradėti nuo Vasario 16-osios gatvės. Juos atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs Panevėžio statybos trestas. Rangos darbus ketinama baigti 2014 m.

Dviračių takų infrastruktūros modernizavimo I etapo projektui skirta beveik 1,886 mln. Lt ES parama. Savivaldybė įsipareigoja prisidėti daugiau kaip 332,8 tūkst. Lt lėšomis ir apmokėti netinkamomis ES finansuoti pripažintas išlaidas.

Panevėžio miesto savivaldybės informacija

Garsi kvapų terapijos specialistė Patricia Davis yra pasakiusi, kad aromaterapiją galima vadinti menu, nes čia intuicija, kūrybiškumas ir grožio suvokimas yra neatskiriami aromaterapeuto pagalbininkai kiekviename žingsnyje: ruošiant individualius eterinių aliejų mišinius konkrečiam žmogui, kuriant kvapų puokštes aplinkai aromatizuoti, gaminant natūralias kosmetikos priemones ir kt.

Gebėjimas rūpintis sveikata ir grožiu – kiekvienos dienos menas. Kvapai gali būti labai svarbi kūrybinės išraiškos dalis.

Ramybė, harmonija, ligų profilaktika

Medicinos atstovai vis garsiau kalba apie atsipalaidavimo ir ramybės svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Nuolat skubėti ir visur nespėti tapo kasdienybe. Daugelis tikrai pamirštame, kaip svarbu yra skirti laiko sau, nuraminti protą, sielą bei pasirūpinti ligų profilaktika. 

Eteriniai aliejai – gyvos substancijos iš gamtos – gali mums puikiai pasitarnauti ligų profilaktikai, imuninės sistemos stiprinimui, streso malšinimui. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kvapų terapijos priemonės (smilkalai, kvapiosios vonios, masažai su eteriniais aliejais) teigiamai veikia nervų sistemą, padeda normalizuoti psichinę žmogaus būseną, gaivina organizmo funkcijas, gerina kraujo ir limfos apytaką ir stiprina atsparumą neigiamam aplinkos poveikiui.

Labai svarbu pradėti kiekvieną dieną nuo pozityvių ir harmoningų minčių, tam puikiai gali padėti gaivinantis ir gaiviai kvepiantis rytinis dušas.

Dr.Hauschka naujieji kūno prausikliai, su natūraliais eteriniais aliejais, įkvėps Jus mintimis leistis į nepakartojamą kelionę, Jūsų kūną apglėbs šilko švelnumu ir kerinčiais aromatais.

Populiariausi eteriniai aliejai

Levandų aromatas namuose sustiprina komforto pojūtį. Šis augalas skatina atsipalaidavimą bei puikiai pašalina streso padarinius. Panašiu poveikiu pasižymi ir cinamono bei vanilės aromatai. Levandų aliejais masažuojant kojas sumažėja kraujo spaudimas bei sulėtėja širdies ritmas. Levanda spinduliuoja eleganciją ir yra žinoma dėl savo gebėjimo sukurti ramybės ir harmonijos jausmą. Dr. Hauscha Levandų ir santalmedžio dušo balzamas (Dr.Hauschka Lavender Sandalwood Shower Balm) skleidžią gaivos ir jaunystės impulsą. Australijos santalmedis žavi savo karališkomis medienos natomis. Jis papildo tylų levandų gaivumą, apgaubdamas ambros šiluma. Šio dušo balzamo aromatas asocijuojasi su buvimu rytinio rūko apgaubtuose Provanso kaimeliuose, kurie išsidėstę Žydrosios pakrantės kalvose.“

Pipirmėčių eterinis aliejus mažina psichologinį nuovargį ir depresiją, atgaivina sielą, stimuliuoja proto aštrumą, gerina koncentraciją, suteikia žvalumo.

Jazminų eterinis aliejus yra puikus antidepresantas, skatina optimizmą, padeda atsipalaiduoti, pakelia nuotaiką. Aliejus gerina smegenų veiklą, mažina abejingumą. Padeda įveikti priešmenstruacinį sindromą, reguliuoja ciklą.

Citrinžolių eterinis aliejus gerina odos regeneraciją, mažina niežulį, padeda kovoti su celiulitu, gydyti grybelines infekcijas. Sutraukia poras, šalina toksinus, ypač tinkamas riebiai odai. Jame gausu vitamino A. Malšina skausmą, kelia nuotaiką, gerina atmintį. Skatina pieno atsiradimą. Jei norite pašalinti rytinį apsnūdimą, Jums puikiai padės D. Hauschka Citrinų ir citrinžolių dušo balzamas (Dr.Hauschka Lemon Lemongrass Shower Balm) – skleidžia gaivų, citrinžolę primenantį aromatą. Viršutinėje natoje mes užuodžiame citriną ir žaliąją citriną, kurios pasižymi gaivinamuoju ir tonizuojamuoju poveikiu. Šviežia imbiero šaknis ir citrinžolė papildo citrusinę gaivą ir sukuria išbaigtumo įspūdį. Šiame aromate jaučiamos dvi tendencijos. Pirmoji – tai dinamika, gyvybingumas ir judėjimas; antroji – tai koncentracija ir budrumas. Aromatas pažadina iš miego ir nuostabiai gaivina.

Eukaliptų eterinis aliejus – stipri antiseptinė priemonė sergant kvėpavimo takų, šlapimo pūslės bei odos infekcijomis. Priešuždegiminė ir skausmą malšinanti priemonė esant reumatui bei artritui, atpalaiduoja raumenis ir stiprina imuninę sistemą.

Apelsinų aliejus malšina spazmus, mažina kraujospūdį. Melisų, šalavijų, kadagių, ramunėlių ir levandų aliejus padeda atsiradus apatijai, pervargus, esant nervinei įtampai, negalint sutelkti dėmesio.

Imbierų eterinis aliejus stiprina ryžtingumą, tvirtumą. Palengvina reabilitacinį laikotarpį po ligų, įvairių traumų, operacijų. Stiprina imuninę sistemą. Pasak indų liaudies išminties – tai veiksmingas afrodiziakas.

Rožių aromatas sulėtina širdies ritmą bei atpalaiduoja kūną, pašalina visas neigiamas emocijas. Panašiu poveikiu pasižymi pušų aromatas. Ne veltui po pasivaikščiojimo spygliuočių miške jaučiamės atsipalaidavę ir pasisėmę energijos. Jei norite jaustis ypatinga ir karališka nuo pat ryto, Jums labiausiai tiks Dr. Hauschka Rožių dušo balzamas (Dr.Hauschka Rose Shower Balm), kuriame atsiskleidžia rožės žaismingumas ir lengvumas, bet tuo pačiu – jos karališkoji prigimtis ir gundantis aromatas. Ambros bazė suteikia kompozicijai kreminio švelnumo – santalmedžio ir vanilės dėka. Aromatas pasižymi paslaptingumu ir gilumu.

Migdolų kompozicija – subtilumas ir gėlių natos – dominuoja Dr. Hauschka migdoliniame dušo balzame (Dr.Hauschka Almond Shower Balm). Jörg Zimmermann, Dr.Hauschka Odos Priežiūros kvapų specialistas, čia naudojo bergamotę, kvapiąją kanangą ir rožę, savaip interpretuodamas šią gėlinę simfoniją. Balzaminė tonkos pupų ir vanilės bazė nukelia mus į didingus Rytų rūmus ir įsupa į saldžių ir aistringų pojūčių karuselę.

Eterinių aliejų yra visa galybė, tačiau namuose turėti bent kelis lašus šios gamtos energijos yra tikras džiaugsmas.

Eteriniai aliejai kasdienėms grožio procedūroms

Kvapai puikiai atstato kūno disbalansą, veikia jausmus ir mintis, todėl kvapų specialistai dažnai pataria moterims įsilašinti porą lašiukų mėgstamo eterinio aliejaus į kasdienį kremą, šampūną, plaukų balzamą, veido kaukes.

Jei nesiryžtate ar neturite laiko to padaryti, rinkitės kosmetiką, kurioje yra natūralių arba ekologiškų eterinių aliejų. Ji taip pat turės teigiamą poveikį Jūsų sveikatai.

Jörg Zimmermann, Dr.Hauschka Odos Priežiūros kvapų specialistas, sukūrė keturias naujas išskirtines aromatines kompozicijas naujose stilingose pakuotėse: harmonizuojančio levandų ir santalo, tonizuojančio citrinų ir citrinžolės, gaivinančio migdolų bei paslaptingojo rožių aromato.

Visi keturi kūno prausikliai papildo ir harmoningai dera su Dr.Hauschka Kūno pieneliais ir Kūno aliejais.

Naujųjų kūno prausiklių formulė yra tobulai subalansuota. Vienas raktinių ingredientų – svarainių sėklų ekstraktas, kuris saugo odą nuo neigiamo aplinkos poveikio. Jis taip pat skatina odą sugerti drėkinamąsias medžiagas ir jas ilgai išlaikyti. Svarainių sėklų ekstrakto dėka kūno prausiklių konsistencija yra švelni ir kreminė. Vertingi augaliniai aliejai taip pat padeda sukurti prabangias putas, kurios lepina Jūsų odą ir giliai ją drėkina. Galite būti tikri, jog nusiprausę nepatirsite nemalonaus odos tempimo jausmo – oda bus giliai sudrėkinta ir šilkinė.

Naujųjų prausiklių galite įsigyti Biotekoje. Biosala parduotuvėlėse, Saluks vaistinėje ir didžiosiose Eurovaistinėse.

Anot metinės Europos aplinkos agentūros maudyklų vandens kokybės ataskaitos, devyniasdešimt keturi procentai Europos Sąjungos maudyklų atitinka minimalius vandens kokybės standartus. 78 proc. maudyklų vandens kokybė yra puiki, o palyginti su pernai metų ataskaita minimalius reikalavimus atitinka 2 proc. daugiau maudyklų.

Kokybe išsiskiria Kipras ir Liuksemburgas, kuriuose visų į stebėjimo sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybė yra puiki. Dar aštuoniose šalyse kokybė viršija ES vidurkį: Maltoje (97 proc.), Kroatijoje (95 proc.), Graikijoje (93 proc.), Vokietijoje (88 proc.), Portugalijoje (87 proc.), Italijoje (85 proc.), Suomijoje (83 proc.) ir Ispanijoje (83 proc.). Šie rezultatai geresni negu pernai. Apskritai maudyklų vandens kokybės gerėjimo tendencija tęsiasi nuo 1990 m., kai pradėta stebėti maudyklų vandenį pagal Maudyklų vandens direktyvą.

2012 metų duomenimis, Lietuvoje 73,7 proc. maudyklų yra puikios kokybės, o 18,4 proc. – pakankamos kokybės. 0,9 proc. maudyklų buvo uždaryta, o 7 proc. maudyklų kokybė nebuvo tirta. Prastos kokybės maudyklų nenustatyta.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Džiugu matyti, kad Europos maudyklų vandens kokybė vis gerėja. Tačiau reikia nuveikti dar daugiau ir taip užtikrinti, kad visi mūsų vandenys būtų tinkami maudytis ir gerti, o mūsų vandens ekosistemų būklė būtų gera. Vanduo yra vertingas išteklius ir turime panaudoti visas reikiamas priemones, kad jį visiškai apsaugotume.“

Europos aplinkos agentūros vykdomoji direktorė Jacqueline McGlade sakė: „Nuo šiaurės fiordų iki subtropinių paplūdimių – Europoje yra daug vietų, kuriose vasarą galima atsivėsinti. Iš šiandienos ataskaitos matyti, kad apskritai maudyklų vandens kokybė yra labai gera, tačiau vis dar yra užterštų vietų, todėl raginame žmones pasitikrinti savo pamėgtų maudymosi vietų įvertinimus.“

Europos aplinkos agentūra (EAA) kaupia duomenis apie maudyklų vandenį, kuriuos surenka vietos institucijos daugiau nei 22 000 vietų 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, Kroatijoje ir Šveicarijoje, taip pat matuojamas bakterijų iš nuotekų ir gyvulininkystės ūkių kiekis. Daugiau nei du trečdaliai maudyklų yra pajūrio paplūdimiai, likusios – upės ir ežerai.

Kiekvienos metinės ataskaitos pagrindas – ankstesnio maudymosi sezono duomenys, tad šių metų ataskaitoje pateikti duomenys buvo surinkti 2012 m. vasarą. Nepaisant bendro pagerėjimo, iš šių metų ataskaitos aišku, kad beveik 2 proc. pajūrio, ežerų ir upių maudyklų vandens kokybė yra prasta. Didžiausia standartų neatitinkančių maudyklų dalis yra Belgijoje (12 proc.), Nyderlanduose (7 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (6 proc.). Kai kuriuos iš minėtų paplūdimių 2012 m. sezono metu teko uždaryti. Apskritai pajūrio maudyklos įvertintos labai gerai – daugiau nei 95 proc. ES maudyklų atitinka minimalius reikalavimus, o 91 proc. maudyklų kokybė įvertinta puikiai. Palyginimui 91 proc. ežerų ir upių maudyklų vanduo atitinka minimalius reikalavimus, o 72 proc. vandens kokybė puiki.

Kai kuriose vietovėse problemų tebekelia paviršinių nuotekų potvyniai, nutinkantys, kai stiprus lietus viršija kanalizacijų pajėgumą, tačiau vandens kokybė pagerėjo dėl geriau valomo vandens ir rečiau į aplinką išpilamų neapdorotų nuotekų. Paskutiniojo dvidešimto amžiaus dešimtmečio pradžioje vandens kokybė buvo puiki tik maždaug 60 proc. maudyklų, o minimalius standartus atitiko 70 proc. maudyklų.

Pagrindiniai faktai

Europos maudyklų vanduo privalo atitikti 2006 m. Maudyklų vandens direktyvoje, kuria atnaujinami ir supaprastinami ankstesni teisės aktai, nustatytus reikalavimus. ES valstybės narės ją turi įgyvendinti iki 2014 m. gruodžio mėn. ES kasmet skelbia suvestinę maudyklų vandens kokybės ataskaitą, parengtą remiantis valstybių narių ataskaitomis, kurias valstybės narės privalo pateikti iki ankstesnių metų pabaigos. Šių metų ataskaitoje užfiksuota, kad visos 27 valstybės narės, taip pat Kroatija ir Šveicarija stebėjo maudyklų vandens kokybę ir pranešė šiuos duomenis – dauguma šalių, tai darydamos, vadovavosi naujosiomis nuostatomis.

Maudyklų vandens kokybė stebima laboratorijose tiriant tam tikrų bakterijų, įskaitant žarninius enterokokus ir Escherichia coli, kiekius. Taip galima nustatyti užterštumą, daugiausia dėl nuotekų ar gyvulinių atliekų. Maudyklos skirstomos į atitinkančias privalomas vertes, arba griežtesnes orientacines vertes, ir neatitinkančias šių verčių.

Savo pamėgtų maudyklų vandens kokybę piliečiai gali pasitikrinti maudyklų vandeniui skirtoje EAA svetainėje. Joje vartotojai gali parsisiųsti duomenis ir naudotis pateiktais sąveikiaisiais žemėlapiais. Apie vietos vandenų kokybę galima pranešti Eye on Earth interneto svetainėje.

Wikimedia Commons nuotr.

Kas gali būti gražiau nei žalia veja, lyg kilimas, šalia namų… Be pavojingų pesticidų ir cheminių trąšų žolė gali užaugti dar vešlesnė ir žalesnė. Vejos priežiūra gali būti dar paprastenė, kai žinosite keletą svarbiausių dalykų.

Veja – tai gyvas organizmas

Kaip natūraliai ir organiškai prižiūrėti veją? Visų pirma reikėtų suprasti, kad veja – tai gyvas organizmas. Dirvoje gyvena įvairių organizmų, kurie maitinasi, geria, virškina ir šalina atliekas. Geroje žemėje veisiasi naudingi organizmai, kurie purena ir tręšia žemę, padeda augti augalams. Organiškos trąšos nuo cheminių skiriasi tuo, kad jos maitina dirvožemio organizmus, o cheminės tiesiog veikia augalų augimą. Cheminių trąšų likučiai patenka į požeminius vandenis, ežerus, upes ar jūrą. Sveikoje dirvoje auganti veja yra atsparesnė sausrai, kenkėjams, jai reikia mažiau priežiūros.

Sėklos vejai

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visos žolės sėklos vienodos. Kai kurios iš jų auga aukštos, kitos – žemos. Vienos mėgsta tiesioginės saulės spindulius, kitos – pavėsį, trečios gali augti nepalankiomis sąlygomis takuose ar lengvai pakenčia sausrą. Daugelis šiuolaikinių žolės veislių auga lėtai ir yra atsparios ligoms, todėl tokią veją reikia rečiau laistyti, tręšti ir pjauti.

Baltieji dobilai

Amerikoje iki penktojo dešimtmečio vejų sėklų mišiniai būdavo supakuoti su baltųjų dobilų sėklomis. Vėliau rinkai buvo pristatytas sintetinis herbicidas, kuris naikina piktžoles, taip pat ir dobilus. Tačiau dabar dobilai vėl pradėti vertinti. Dobilai yra ne tik atsparūs nepalankioms klimato sąlygoms, tačiau šaknyse kaupia atmosferos azotą, kuris yra natūrali žemės trąša. Dobilai užgožia piktžoles vejoje, yra atsparūs ligoms ir kenkėjams bei neauga aukšti, todėl vejos su dobilais nereikia labai dažnai pjauti.

Veją pjauti dažnai, bet ne per trumpai

Per trumpai nupjovus veją pažeidžiamos žolės šaknys, žemė greičiau išdžiūsta ir nebepatenka užtektinai deguonies. Pjauti reikėtų tik trečdalį žolės ilgio. Puiku, jei žolė neaukštesnė nei 2,5 ar 3 cm. Žolę pjauti rekomenduotina prieš trumpalaikį lietų.

Vejos laistymas

Vejoms laistyti sunaudojama begalė vandens resursų. Vejai dygstant reikia apie 25 mm vandens per savaitę. Norėdami sutaupyti vandens veją laistykite rytą. Laistykite gausiai, bet ne dažnai. Rinkitės organiškas trąšas ir medžiagas, kurios pagerina dirvožemio sudėtį. Augalus sodinkite jiems tinkamoje vietoje.

Wikimedia Commons nuotr.

Prakaitavimas – tai problema, kuri gali kankinti bet kuriuo metų laiku. Žinoma, nemaloniausia ji vasarą, tačiau ir žiemą toli gražu ne kiekvienas kvepia gėlytėmis. Aplinkiniams užuosti natūralų kūno „aromatą“ nesmagu, tačiau kaip jaustis tam, kuris prakaituoja?

Niekur nedingsime: per gyvenimą žmogus išskiria apie 20 000 litrų prakaito (!), šiame procese dalyvauja per du milijonus prakaito liaukų. Padidėjęs prakaitavimas pridaro daug bėdų, tad būtina imtis priemonių. O jos prieinamos kiekvienam.

Teka upeliai…

Medicinoje prakaitavimas yra normalus sveiko organizmo reiškinys. Prakaito liaukos visai mažytės – vienos ilgis sudaro 3 mm. Jeigu visas jas sudėtume, išeitų 6 km linija. Ypač jų daug ant pėdų, delnų ir pažastyse.

Prakaitavimo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: atšilus orams norime kuo greičiau mesti į šalį rūbus, tačiau šis troškimas labai apgaulingas. Nuo šilumos taip neapsisaugosime, o prakaituoti imsime dar labiau. Vasarą patartina atsisakyti sintetinių drabužių, vilkėti tik tuos, kurie pasiūti iš natūralių medžiagų.

Jeigu prakaitavimas labai stiprus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo mitybą. Venkite aštrių patiekalų – jie sukelia prakaito liaukų uždegimą. Atsisakyti derėtų ir alkoholinių gėrimų – jis taip pat skatina prakaito išsiskyrimą.

Kitas svarbus veiksnys – hormonų pokyčiai organizme. Paaugliams taip nutinka jų brendimo laikotarpiu, moterims – menopauzės metu, sutrikus nervų ir endokrininės sistemos veiklai. Nuolat šlapios rankos, kojos ir pažastys gali reikšti, kad vegetacinei nervų sistemai tenka per didelis emocinis krūvis.

Prakaitavimas padeda nustatyti kai kurias ligas, pavyzdžiui, diabetą ir tuberkuliozę (antruoju atveju prakaituojama miego metu, naktinius baltinius beveik galima gręžti).

Dažniausios pagalbinės priemonės

Taip, tikriausiai pamanėte teisingai – tai visagaliai antiperspirantai ir dezodorantai. Vienų keikiami, kiti liaupsinami, jie tikrai dar ilgai nedings iš parduotuvių lentynų. Pasirinkimas įvairus: lazdelės, skystos purškiamos priemonės, flakonėliai, kremai, milteliai, geliai ir t. t. Dezodorantai stabdo bakterijų, sukeliančių nemalonų prakaito kvapą, dauginimąsi, o kartais tiesiog jas naikina. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų – visiems žinoma, kas nutinka, kai kvapai susimaišo, todėl tepti reikėtų tik ant švarios odos.

Veiksmingiausios priemonės yra tos, kurios turi daug aliuminio chlorido. Antiperspirantai – labai stiprūs, tad naudoti juos reikia protingai. Juose daug aliuminio ir cinko druskų, 40 % sumažinančių patį prakaitavimą. Vis dėlto antibakteriniu poveikiu jie nepasižymi. Kuo jie kenksmingi, tikriausiai niekam ne paslaptis: prakaitas, negalėdamas pasišalinti, kaupiasi po oda ir sukelia patinimus.

Stipresnis kurios nors kūno vietos prakaitavimas paprastai yra genetiškai paveldimas, todėl su problema susidoroti labai sunku, bet palengvinti ją tikrai galima. Užuot pirkę naujai pasirodžiusias priemones, pamėginkite pasidaryti jų namie – gal net bus veiksmingiau?

Mano asmeninis kosmetologas – aš pats!

Pasidarykite ramunėlių arbatos: užpilkite 6 šaukštus smulkintų ramunėlių žiedų pora litrų verdančio vandens, palikite pusvalandžiui pritraukti. Įdėkite 2 šaukštus sodos. Mišinys universalus, jį galima naudoti visam kūnui.

Jeigu smarkiai prakaituoja pažastys, turėtų padėti asiūklių trauktinė (1 dalis žolės ir 10 degtinės) – pasitepkite ja du kartus per dieną. Jeigu neturite asiūklių, tiks graikinio riešutmedžio lapų trauktinė (naudojant degtinę, santykis tas pats, spiritą – jo reikia 5 dalių). Ji perpus atskiedžiama vandeniu ir naudojama kaip ir pirmuoju atveju.

Stipriai prakaituojantiems delnams darykite 5 minutes trunkančias dilgėlių ir šalavijų lapų voneles. Imkite po šaukštą žaliavos, susmulkinkite, užpilkite litru vandens. Galima į jas įpilti ir keletą šaukštelių obuolių acto.

Jeigu prakaituoja ir blizga veidas, rytais ir vakarais prauskitės nevirintu pienu arba stipria šalta arbata – veido nesausinkite, leiskite jam džiūti natūraliai. 2–3 kartus per dieną patrinkite jį citrinos griežinėliu, o nakčiai galite pasitepti šviežiomis pomidorų sultimis.

Kojų prakaitavimas

Specialūs žinomų firmų kremai, pudros, talkai ir kitos kojų prakaitavimą stabdančios priemonės kainuoja gana brangiai. Vis dėlto susidoroti su šia problema nė kiek ne blogiau padeda ir liaudiškos priemonės.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo avalynę: ji turi būti kaip įmanoma patogesnė, pagaminta iš natūralios odos – ji laidi orui, todėl oda gali kvėpuoti.

Liaudies medicina rekomenduoja darytis voneles, aptrynimus, kompresus, miltelius. Pateikiame keletą receptų.

Ąžuolo žievę susmulkinkite iki miltelių, prieš miegą pabarstykite ant kojų ir apsiaukite medvilnines kojines. Ryte nuskalaukite šaltu vandeniu.

Galima naudoti ir boro rūgšties miltelius: jų nereikia įtrinti į odą, tiesiog papudruokite pėdas ir tarpupirščius, apsiaukite kojines ir būkite su jomis visą dieną. Vakare nuskalaukite šiltu vandeniu. Paprastai po 2–3 savaičių prakaitavimas ženkliai sumažėja. Šis būdas nerekomenduojamas tuo atveju, jeigu pažeistas odos paviršius.

Naudingos vaistažolių vonios: stiklinei vandens imama 15 g ąžuolo žievės, asiūklio žolės ir beržų lapų mišinio.

Patikrinta priemonė: Užvirkite stiklinę vandens, įberkite šaukštelį smulkintos ąžuolo žievės ir supilkite vienos citrinos sultis. Suvilgykite nuovire vatos tamponą ir keletą kartų per dieną patrinkite problemiškas vietas. Nauda dviguba – prakaituosite daug mažiau, be to, maloniai kvepėsite.

Pasiruoškite dilgėlių ir šalavijų mišinio (santykiu 1:1). Imkite 100 g žaliavos ir užpilkite 3 litrais verdančio vandens, palaikykite tokioje vonelėje kojas 15 minučių.

Voneles galima daryti ir kitaip: užpilkite 6 šaukštus ramunėlių žiedų 2 litrais verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandai, kad pritrauktų. Nukoštą arbatą pašildykite ir laikykite joje kojas tol, kol atšals. Taip pat tinka ir ramunėlių nuoviras (verdama 10 minučių). Po procedūros rekomenduojama papudruoti pėdas lygiomis dalimis sumaišytu talku ir boro rūgšties milteliais. Nepamirškite kojinių!

Pati paprasčiausia vonelė: 2–3 pakelius juodosios arbatos užpilkite verdančiu vandeniu. Kai pritrauks, supilkite arbatą į vandenį ir laikykite kojas apie 10 minučių.

Kūno kaukė „Moliūgų desertas“: sumaišykite 3 šaukštus moliūgo tyrelės, 1 šaukštą cukraus, 2 – augalinio aliejaus ir truputį vanilino. Mišinį užtepkite ant pėdų, palaikykite 10 minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.

Prakaituojančių pėdų odą rekomenduojama trinti citrinų sultimis. Vakare po prausimosi prieš einant miegoti galima pamirkyti jas šermukšnių lapų nuoviro vonelėje.

Ir dar šis tas

Šaukštą susmulkintų graikinių riešutmedžių lapų užpilkite 2 stiklinėm verdančio vandens, palikite 15–20 minučių pritraukti. Išsimaudę patrinkite šiuo skysčiu kūną. Tinka jis ir rankų bei kojų vonelėms.

Jeigu labai prakaituojate, išsitrinkite mėtų arbata: užpilkite šaukštą žaliavos stikline verdančio vandens, palaikykite pusvalandį ir nukoškite.

Dermatologai siūlo reguliariai praustis po kontrastiniu dušu.

Naudinga gerti geležies, kalcio, fosforo, valerijonų preparatus, polivitaminus, vaistažolių (pavyzdžiui, melisų, šalavijų) arbatas – po stiklinę per dieną (geriausia – per du kartus).

Ekstremaliomis situacijomis nepakenktų turėti citrinos ir drėgnų servetėlių. Prieš pasimatymą ar kitą jus jaudinančią akimirką patrinkite pažastų odą servetėle ir citrina – kuriam laikui galėsite pamiršti nemalonius kvapus ir negražias prakaito dėmes.

Wikimedia Commons nuotr.

Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.

Pienės lapuose esantis karotinas atsako už gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir belaikio senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Šiame augale yra ir naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias pienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas. Inulinas pasižymi sugebėjimu mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Inulinas labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu, nes ši medžiaga – pripažinta priemonė, reguliuojanti cukraus kiekį kraujyje. O smagiausia tai, kad jų kol kas niekas genetiškai nemodifikavo.

Kiaulpienė – nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru”, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu.

Vertinama pasaulio specialistų

Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV kiaulpienes augina specialiose plantacijose. Prancūzai – gydomosioms salotoms, uogienėms, vynui ir net marinavimui. Jauni kiaulpienių lapeliai praktiškai visiškai neturi jokio kartumo. Būtent iš jų daromos salotos ir padažai. Beje, švelnūs marinuoti kiaulpienių pumpurai pagal skonį primena kaparėlius. Iš žiedų verdamos egzotiškos uogienės, o iš šaknų gaminamas puikus gėrimas, šiek tiek primenantis kavą.

Nežemiškas grožis

Kiaulpienės savybė – šalinti negyvas ląsteles, drėkinti ir daryti odą elastinga sėkmingai naudojama kosmetologijoje. Iš kiaulpienių gaminamos maitinančios, drėkinančios, baltinančios ir jauninančios kosmetinės priemonės. Pvz., įtrinant į odą pienių lapų sultis, antikinės gražuolės išsivaduodavo nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių. Kasdien naudojant kosmetines priemones pagamintas iš kiaulpienių oda skaistėja, valosi – dingsta bėrimai, pūlinukai ir inkštirai.

Ne gydytojas, o auksas

Kiaulpienė turtinga ir antioksidantais, saugančiais organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat teigiamai veikia druskos ir skysčių apykaitą organizme. Liaudies medicinoje vartojami ekstraktai, trauktinės ir užpilai, gaminami iš kiaulpienių šaknų. Jais gydomos kasos, skydliaukės ligos, padidintas skrandžio rūgštingumas, limfmazgių uždegimai, įvairūs bėrimai.

Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienės dalys – šaknys, lapai ir žiedai. Šaknyse yra natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl gali būti naudojamos kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą. Taip pat stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą. Dar Avicena kiaulpienių pieniškomis sultimis gydydavo kepenų ir širdies ligas, rekomenduodavo kraujagyslių profilaktikai.

Kiaulpienių šaknų milteliai užberti ant žaizdų, opų ar nudegimų, juos gydo.

Kiaulpienių žiedai naudojami kepenų suriebėjimų, cirozės prevencijai, ardo tulžies pūslės akmenis ir valo kanalus, gerina kepenų veiklą, padeda esant gastritams, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, varo prakaitą, aktyvina apsaugines organizmo funkcijas, tonizuoja, gerina apetitą ir atsikosėjimą. Žiedų nuoviras rekomenduojamas gerti esant padidėjusiam kraujo spaudimui ar nemigai. O nemažas geležies kiekis, esantis žieduose, didina hemoglobino lygmenį kraujyje. Liaudis kiaulpienių preparatus naudojo parazitinėms žarnyno kirmėlėms varyti.

Saulė – lėkštėje

Pasigaminti gydomąsias salotas iš kiaulpienių ir graikiškųjų riešutų itin paprasta. 100 g kiaulpienės lapų ir žiedų, 6 graikiškieji riešutai, 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus. Lapus ir žiedus nuplauti, supjaustyti ir sumaišyti su skaldytais graikiškais riešutais bei aliejumi. Bijote kartumo? Išmirkykite lapus sūdytame vandenyje, tačiau atminkite – dėl to didelė dalis naudingųjų medžiagų prapuls.

Pats didysis Gėtė kas pavasarį mėgęs tokias salotas: imti po saują pienių, dilgėlių, rūgštynių lapų, skaninti petražolėmis, svogūnlaiškiais, vaistine agurkle, krapais, pridėti du kietai virtus ir susmulkintus kiaušinius, dvi supjaustytas svogūno galvutes.

Viskas sumaišoma ir užpilama padažu, kuris padaromas iš stiklinės rūgpienio, išmaišyto su druska ir pipirais, pridėjus pusę smulkintos citrinos su visa žieve.

Žaliosios salotos

Žliūgė, dilgėlės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai.

Supjaustyti po saują visų minėtų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietinė, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima pridėti citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.

Salotos su garšva

Morkos, garšva, aliejus.

100 g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti saują smulkiai supjaustytų garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais.

Sriuba iš garšvos

Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkas. Pakepkite juos keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje įberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustos, supjaustytos gabaliukais bulvės. Kai bulvės išvirs, įdėkite smulkiai supjaustytą garšvą, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių ir palaikykite šiltai, nukėlus nuo ugnies dar 10-20 min. Patiekite su grietine.

Garšva labai tinka šaltsriubei!

Kruopų ir laukinių žolių sriuba

2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, po saują – garšvos, dilgėlių, pienės, varnalėšų lapų, builio, krapų, petražolės, prieskonių.

Kruopas nuplauti, išmirkyti, po to pavirti 5 min. Svogūnus supjaustyti, pakepinti svieste ar aliejuje, sudėti į sriubą. Kartu dėti smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves, pavirti dar 10 min. Per tą laiką supjaustyti laukines žoles, po to jas visas sudėti į puodą ir nukėlus nuo ugnies laikyti uždengtą dar 20 min. Prieš valgant pabarstyti krapais, pagardinti grietine.

Dilgėlių troškinys

2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.

Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka garnyrui prie mėsos, žuvies patiekalų.

„Kotletukai” iš garšvos ir rūgštynių

900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, riekė mirkyto batono. Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manų kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite „kotletukus” ir kepkite aliejuje kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidorų padažu.

Dilgėlių „kotletukai”

100 g dilgėlių, 200 g sorų kruopų košės, 20g riebalų, druska, prieskoniai pagal skonį.

Dilgėles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba permalti mėsmale. Dilgėlių masę sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius „kotletukus” ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine.

Kiaušinienė su garšva (arba – dilgėlėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais)

Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska.

Kiaulpienių kava

Kavai kiaulpienių šaknis reikia rauti anksti pavasarį, kai tik kalasi pirmieji lapeliai, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Beje, rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempinėle, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos orkaitėje (ne karštesnėje kaip 40 laipsnių).

Išdžiovintas prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti taip, kaip įprasta namų sąlygomis plikyti kavą.

Virškinimą gerinanti arbata

Kol dar žydi pienės, prisirinkite jų žiedų. Geriausia rinkti pievose toliau nuo kelių ir automobilių išmetamųjų dujų. Žiedus supjaustykite į dalis ir užšaldykite šaldiklyje. Rudenį ar žiemą, kai jau seniai net iš tolo nebus geltonųjų saulės žiedų laukuose, arbatinuke galėsite užplikyti šaldytus pienių žiedus. Tokia arbata paskatins virškinimą, pagerins tulžies ir kepenų veiklą.

Žalioji kosmetika

Pienė – ne tik skanus vaistas, bet ir puiki kosmetikos priemonė, todėl jos yra daugelyje veidui skirtų kaukių. Beje, pienių gerbėjams garantuota lygi oda ir jokių spuogų, nes pienės lapuose yra daug magnio, o jis, savo ruožtu, pasirūpins gera odos būkle.

• Pienių losjonas – puiki priemonė, gilai ir saugiai nuvalanti veido ir kaklo odą. Išsikaskite 3-4 augalus kartu su šaknimis, stiebais, lapais ir žiedais, kruopščiai nuplaukite, nudžiovinkite servetėle, supjaustykite, sudėkite į švarų stiklinį indą, užpilkite degtine (vienai stiklinei smulkintos žalumos – stiklinė degtinės), sandariai uždarykite ir 10 dienų palaikykite tamsioje vietoje. Po to antpilą perkoškite ir atskieskite virintu vandeniu (pusei stiklinės antpilo – viena stiklinė vandens). Naminiu pienių losjonu valykite veido ir kaklo odą du-tris kartus per dieną.

• Jei oda riebi, naudinga du kartus per savaitę palaikyti ant veido ir kaklo kaukę iš susmulkintų pienės lapų.

• Pienės lapų antpilas sustiprins plaukus. 1 valgomąjį šaukštą smulkintų pienės lapų užpilkite stikline virinto vandens, palikite pusvalandžiui, kad nusistovėtų. Šia namine priemone įtrinkite plaukų šaknis.

Žiedai. Padeda sutrikus virškinimui, užkietėjus viduriams ir esant kitoms skrandžio bėdoms. 200 g pienės galvučių užpilama 1 l vandens, paliekama 8-10 valandų nusistovėti. Taip nektaras, esantis žieduose, patenka į antpilą. Po to viskas perkošiama, įdedama 1,5 kg cukraus. Pamaišant verdama 1,5-2 valandas.

Lapai. Naudojami kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. 2-3 valgomuosius šaukštus sausų smulkintų pienės lapų termose užpilama 0,5 l verdančio vandens, perkošiama ir geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną iki valgymo likus pusvalandžiui.

Stiebai. Jais gydomas reumatas. Pienės stiebai smulkiai supjaustomi, ištrinami cukraus pudra, gauta masė valgoma po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną.

Šaknys. Puiki priemonė gydyti kepenų ir tulžies pūslės ligas, taip pat rekomenduojama esant mažakraujystei. Arbatinis šaukštelis smulkintų pienės šaknų užpilamas stikline virinto vandens, visa tai paliekama valandai nusistovėti, po to perkošiama ir vartojama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną valgio metu.

Sultys. Tai seniai liaudyje pripažinta priemonė, padedanti šalinti karpas, strazdanas, pigmentines dėmes ir kitus odos defektus. Ant karpos ar pigmentinės dėmės užtepama šiek tiek pienės sulčių ir po pusvalandžio nuplaunama. Šios procedūros nereikėtų taikyti, jei odos defektas yra ant veido – pienės sultis sunku nuplauti.

Sodininko pagalbininkė

Pienė nuo senų laikų – sodininko priešas. Bet ši piktžolė visai lengvai virs naudingu pagalbininku, jei iš jos pasigaminsite priemonę kovai su kenkėjais. Surinkite kibirą pienės lapų, susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir apipurkškite šiuo antpilu sodo medžius.

Nuplautas šaknis galima supjaustyti kaip morką. Tai puikus kartumynas, stipriai veikiantis kepenis, gerinantis tulžies latakų tonusą, tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės. Du valgomuosius šaukštus smulkintos šaknies užpilti dviem stiklinėmis šalto vandens, 2-3 valandas pamirkyti ir tame pačiame vandenyje apie 15 min. pavirti ant mažos ugnies. Nukošti ir tokį nuovirą gerti po valgomąjį šaukštą šešis kartus per dieną 20 min. prieš valgį ir pavalgius po 20 min.

Galima pasidaryti ir sveikatinantį mišinį. Žalias ką tik išrautas šaknis nuplauti, sumalti mėsmale ir sumaišyti su medum, paskui pridėti česnako. Imti vieną dalį pienių šaknų, vieną dalį medaus ir trečdalį šio gauto kiekio – česnako. Palaikyti sandariai uždarytame stiklainyje 2-3 dienas. Per tą laiką medus ištirps.
Pakvėpuokime atidarę stiklainį pakaitom pro atskiras šnerves. (Pro abi šnerves kartu negalima nei pūsti, nei traukti.)

O paties sirupo po šaukštelį tris kartus per dieną vartokime – išvalys kraujagysles, bronchus. Pusę litro šio ruošinio galima suvartoti per tris mėnesius.

Literatūroje rašoma, kad kiaulpienė naudinga moterims ir dar labiau – vyrams. Vyrai, gerdami tik kiaulpienės šaknų kavą, kas rytą valgydami lapų salotas, niekada nevarstytų vaistinės durų, teiraudamiesi brangaus preparato. Pasak reklamų, būtų „taip paprasta susigrąžinti vyriškumą”.

Vaistinė žaliava. Rinkimas ir laikymas

Lietuvoje paprastoji kiaulpienė nėra vienintelė kiaulpienių rūšis. Čia taip pat auga mažoji bei pelkinė kiaulpienės. Visos vaistinei žaliavai yra tinkamos, tačiau Pelkinė kiaulpienė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl ją rinkti draudžiama.

Kiaulpienės šaknys kasamos pavasarį tik pasirodžius lapams arba rudenį, lapams pradėjus nykti. Iškastas šaknis reikia kruopščiai nuvalyti, nuplauti šaltu vandeniu, pašalinti smulkias šakneles bei likusius lapus. Storesnes šaknis reikėtų perpjauti išilgai pusiau. Pradžiai rekomenduojama šaknis pavytinti ir iš karto nedėti į džiovyklą. Tik vėliau džiovinti 40-50 C temperatūroje. Sudžiūvusi vaistinė žaliava praranda apie trečdalį savo masės.

Gerai išdžiūvusios šaknys rudos, perlaužtos šviesiai pilkos, bekvapės, karčios.

Lapai ir žiedai vaistinei žaliavai nedžiovinami, naudojami švieži. Jie gali būti renkami ir naudojami visą augalo vešėjimo laiką, tačiau geriausi pavasarį.

Utenos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Wikimedia Commons nuotr.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį.

Skatins vartotojų ir ūkininkų bendravimą

„Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų – skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, o taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius", – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Ekologinių ūkių žemėlapyje (www.tausojantismaistas.lt) yra pavaizduoti Lietuvos ekologiniai ūkiai, turintys VšĮ „Ekoagros" išduotą sertifikatą. Pasinaudojant VšĮ „Ekoagros" teikiamais duomenimis, žemėlapis atnaujinamas 2 kartus per metus. Paiešką žemėlapyje galima vykdyti pasinaudojant raktiniais žodžiais, ūkio gaminama produkcija, veiklos sritimi arba teritorine priklausomybe.

Mažesnis poveikis aplinkai

Kiekvienas maisto produktas daro poveikį aplinkai kiekvienoje savo gyvavimo stadijoje, t. y. per visą būvio ciklą, kurį sudaro derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, gamybos, produkcijos platinimo, vartojimo bei atliekų sutvarkymo etapai. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro gamybos stadija.

„Rinkdamiesi vietinį ekologišką maistą vartotojai prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisideda dvejopai. Pirmiausiai, ekologinė žemdirbystė yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip mažinti neigiamą žemės ūkio produkcijos gamybos poveikį aplinkai, nes ekoūkiuose ribojamas pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas. Antra, vietinis maistas nukeliauja mažesnį atstumą, taigi sumažinama ir transportavimo žala aplinkai", – teigia Vytauto Didžiojo universiteto aplinkotyros katedros lektorė dr. Renata Dagiliūtė.

Ekologiško maisto paklausa auga

Kaip rodo Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) 2011 m. statistika, pasaulyje ekologiniai ūkiai užima 37,2 mln. hektarų žemės. Ekologiniai ūkiai Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai užima 5,4 proc. viso dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išplėtota labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės – Estija (14, 8 proc.) bei Latvija (10,4 proc.).

Ekologiškų maisto produktų ir gėrimų pardavimų apyvarta pasaulyje nuolat auga – nuo 2008 iki 2011 m. ji padidėjo 25,1 proc. ir sudarė 48,5 milijardus eurų. Vien ES ekologiško maisto rinka 2011 m. išaugo 9 proc. ir siekė 21.5 milijardų eurų. ES senbuvėse ekologiškam maistui išleidžiama apie 2 proc. visų išlaidų maistui. Nemaža dalis ekologiško maisto yra importuojama iš trečiųjų šalių ir ji nuolat auga.

Naujosiose ES šalyse ekologiško maisto vartojimas sudaro tik 0,2 proc. visų išlaidų maistui „ES statistika rodo, kad palyginti su bendromis išlaidomis maistui, ekologiškai produkcijai išleidžiama nedidelė suma. Lietuvoje tos apimtys dar mažesnės, pvz., 2011 m. ekologiškam maistui vienas lietuvis vidutiniškai išleido vos 7 litus. Vis dėlto ekologiški produktai mūsų šalyje populiarėja ir išlaidos jiems palaipsniui auga. Svarbus veiksnys šios rinkos vystymuisi yra vartotojų informuotumas bei jų perkamoji geba", – sako dr. R. Dagiliūtė.

Lietuvos ekologiniai ūkiai plėsis

Daugiausiai ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 metais, kai jų skaičius siekė 2855 vnt. Nuo tada ekologinių ūkių vis mažėja: 2008 m. sertifikuoti 2805 vnt; 2009 m. – 2679 vnt.; 2010 m. – 2668 vnt.; 2011 m. – 2598 vnt. ir 2012 m. – 2511 vnt. Tačiau patys ūkiai stambėja ir ekologinės gamybos plotas kasmet auga. 2007 m. jis siekė 125457 ha, 2011 m. – 157995 ha, o 2012 m. – jau 162655 ha.

„Atsižvelgiant į dabartines tendencijas tikėtina, kad 2013 m. ūkių greičiausiai ir toliau mažės, nes visi laukia 2014-2020 m. laikotarpio, kai keisis Europos Sąjungos paramos sistema. Vis dėlto įmonės turėtų plėstis, nes ekologiškų produktų paklausa sparčiai auga užsienio šalyse. Nežymus augimas pastebimas ir Lietuvoje", – teigia VšĮ „Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis.

Straipsnis yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą" dalis. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas bei Lietuvos vartotojų institutas. Daugiau informacijos: http://www.tausojantismaistas.lt