Pokyčiai šiandieniniame pasaulyje vyksta itin sparčiai ir bene visose gyvenimo srityse. Prie jų tenka taikytis išeikvojant nemažai savo energijos arba galima rinktis kitokį – lėtesnį, bet tikresnį gyvenimo būdą. Apie tai, kaip tausoti savo sveikatą ir išlaikyti gerą savijautą neišleidžiant visų uždirbamų pinigų, kaip užsiauginti maistą nelenkiant nugaros nuo ryto iki vakaro ir kaip pasistatyti namą neužsikraunant šimtatūkstantinių skolų bankams naštos kalbėsime šių praktinių seminarų metu:
 

• 1 seminaras, 2012.01.17, 18.30 val. Apie augalų ir žolelių kasdienį naudojimą geresnei savijautai, sveikatai ir grožiui.

Kvepianti gamtos išmintis: aromaterapijos principai ir istorija.

„Kvapų namų“ lektorė Laimė Kiškūnė, kvapų kultūros specialistės.

Eko maistas – eko vaistas: vaistažolės ir kiti augalai, kaip maisto papildai, kaip kosmetinės priemonės ir kaip vaistai.

Lektorė Vida Bukauskienė, žolininkė.

Į seminarą galima registruotis čia.
 

• 2 seminaras, 2012.02.07, 18.30 val. Kaip užsiauginti svajonių namą ir „tinginio“ daržą.

Eko būstas: ar įmanoma užsiauginti namą? Tiesa ir mitai apie molinių namų statybą.

Lektorius dr. Ričardas Skorupskas, teritorijų planavimo specialistas, geografas, kraštotvarkininkas.

Gamtinė žemdirbystės pradžiamokslis (I dalis).

Lektorius Saulius Jasionis, gamtinės, žemdirbystės guru Lietuvoje.
 

• 3 seminaras, 2012.02.28, 18.30 val. Mano (eko)gyvenimo būdas.

ñ Gamtinės žemdirbystės principų taikymas praktikoje (II dalis).

Lektorius Saulius Jasionis, gamtinės, žemdirbystės guru Lietuvoje.

ñ Atsakingas laisvalaikis ir atostogos: apie savanorystę eko ūkiuose ir gyvenimą „kitaip“. Lektorius Skirmantas Ražauskas, eko gyvenvietės ir sveikų produktų el. parduotuvės įkūrėjas.

Seminarų trukmė apie 2 – 2,5 val.

Sekite mūsų informaciją www.ekologija.lt ir www.jci.lt

Seminarus organizuoja VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ ir visuomeninė organizacija „JCI Sostinė“.

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ vykdo visuomenės ekologinį švietimą bei ugdymą. Įstaiga kartu su jaunimo iniciatyvine grupe „Eko karta“ nuolat organizuoja įvairius nemokamus renginius skirtingoms visuomenės grupėms: paskaitas-diskusijas, įvairias kūrybines dirbtuves, aplinkosaugines stovyklas, taip pat gėlių sodinimo akcijas mokyklose bei daržovių sodinimo akcijas vaikų globos namuose ir kt.

VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ jau 5-tus metus leidžia ekologiškos kultūros gidą – žurnalą „Ozonas“, kuris taip pat, kaip ir visa kita vykdoma veikla, yra nemokamas ir prieinamas kiekvienam besidominčiam ekologija, darniu vystymusi, aplinkai palankiu gyvenimo būdu ir mūsų visų ateitimi.

,,JCI Sostinė“ – globaliai mąstančių, atsakingų jaunų piliečių organizacija, ,,JCI Lietuva“ narė, kurianti jaunimo iniciatyvas, orientuota į verslumo skatinimą, asmeninį tobulėjimą, vykdanti socialiai atsakingus projektus, tokius kaip ,,Matyk Svajonę“, ,,Spalvotas gyvenimas“, ,,Be better“. JCI Sostinė ,,Žaliasis projektas“ skirtas visiems, aktyviems ir neabejingiems ekologijai žmonėms. Projektas jau 3-čius metus vykdomas ,,JCI Lietuva“ lygiu penkiuose didžiuose Lietuvos miestuose. Projekto veiklos – moksleivių eko švietimas, pažintinės žaliosios nuotykių trasos, interaktyvūs atviri nemokami žalieji seminarai, kurių metu pristatomi pažangiausi eko srities laimėjimai, supažindinama su eko gyvenimo būdu ir pateikiama praktinių pavyzdžių.

,,JCI Sostinė“

Seminaro tikslas – praplėsti visuomenės žinias apie augalų reikšmę ir svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime, suteikti galimybę iš arti susipažinti su diskusijas sukeliančia vegetarinės mitybos tema, užduoti klausimus. Seminarą ves patyrę šios srities specialistai: Danutė Kunčienė, Ksavera Vaištarienė ir Aiva Vaivarienė.

Danutė Kunčienė – „Žolinčių akademijos“ prezidentė. „Žolinčių akademijos“ kryptis – propaguoti žmogaus galimybes būti sveikais ir laimingais kuo mažiau teršiant gamtą ir savo kūną cheminiais preparatais.
Ksavera Vaištarienė – chemijos mokslų daktarė, docentė, daugybės knygų apie vegetarizmą ir sveiką gyvenseną autorė bei Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė, daugiametė vegetarė.

Vaiva Vaivarienė – kardiologė ir homeopatė, vadovaujanti natūralaus gydymo centrui. Homeopate dirba jau 20 metų, iš arti susiduria su vegetarizmu, veganizmu ir žaliavalgyste – šeimos nariai daug metų propaguoja netradicinę mitybą.

Seminaro metu bus pateikiama informacija apie įvairių augalų panaudojimą tiek mityboje, tiek gydymo tikslais, supažindinama su vegetarinės mitybos pagrindais, moksliškai argumentuojami vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės privalumai ir trūkumai.

Junior Chamber International (JCI) – tai trečia didžiausia visuomeninė organizacija pasaulyje. JCI įkurta prieš daugiau kaip 80 metų. JCI nariai – jauni ir iniciatyvūs 18-40 metų įvairių sričių profesionalai. JCI misija – suteikti jauniems žmonėms tobulėjimo galimybes, būtinas teigiamiems pokyčiams kurti.

Kauno Europos informacijos centras – Europe Direct priklauso 10 Europos informacijos centrų – Europe Direct Lietuvoje – ir 484 Europos Sąjungoje tinklui, teikia nemokamą informaciją apie ES, ES politikas, institucijas ir Lietuvos integraciją į ES tiesiogiai ir organizuodami renginius.

,,Žaliasis projektas Europai" skirtas visiems jauniems, aktyviems, neabejingiems ekologijai žmonėms. Projekto organizatoriai ir savanoriai rengia atvirus, nemokamus seminarus Kaune ir Vilniuje, veda ,,Žaliasias pamokas" mokyklose ir organizuoja sportinį renginį – ,,Žalioji nuotykių trasa".

Daugiau info:

Registracija

Renginys nemokamas.

Iki susitikimo vasario 23 d. 17:30 E. Ožeškienės g. 18, Kaunas, ISM 203 auditorijoje!

Pirmojo užsiėmimo metu Jus supažindinome su savanorystės idėja, o jau antrajame susitikime kartu gvildensime ekologijos bei aplinkosaugos temas. Drauge su didelę patirtį turinčių lektorių komanda pristatysime šiuo metu aktualiausias ekologijos problemas bei bandysime rasti paprasčiausius jų sprendimus, o svarbiausia – priminsime Jums būdus, kuriais, neeikvodami daug laiko bei pastangų, galite prisidėti prie geresnės Mūsų planetos ekologinės būklės!

Kiekvienas mūsų esame tiesiogiai atsakingi už savo pėdsakus, paliekamus ant žemės.

Taigi, jei esi neabejingas mus supančiai aplinkai – susitinkame vasario 22 d., 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje.

Data: 2012 m. Vasario 22 d.
Laikas: Nuo 17:00 iki 19:00
Vieta: Kauno m. savivaldybės didžioji salė, Laisvės al. 96, LT-44251, Kaunas

Daugiau informacijos bei registracija: hr.kaunas@mesdarom.lt

Renginys Facebook'e

Kanadoje, Montrealyje gyvenantis Yvesas Blancheto jau numynė 120 000 km. Nors vyrui 64 metai, tačiau sustoti jis neketina. Aistringas dviračių mėgėjas pasakoja, kad tik ant dviračio jis jaučiasi laisvas.

Sūnus Guillaume sukūrė tėčiui nuotaikingą video, kuriame matomas linksmas gyvenimas ant dviračio.

Kvapi iliuzija namuose

Cheng Kung universiteto mokslininkas Changas Linas iš Tainanio (Taivanis) atliko tyrimus ir nustatė, kad smilkalų dūmuose yra daug daugiau toksinių medžiagų nei automobilių išmetamose dujose miesto sankryžoje.

Deginant smilkalus į aplinka išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų (benzenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kt.). Angliavandeniliai susidaro dyzelinio kuro ar dujų deginimo procese ir yra vienas dažniausių oro taršos šaltinių. Jautresni žmonės vos pajutę sintetinių smilkalų kvapą pradeda čiaudėti arba kosėti. Kitiems tokia reakcija gali kilti vėliau. Būdami patalpoje, kurioje dega smilkalai, galbūt nejausite jokio poveikio, tačiau ilgainiui dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą.

Panašiai veikia ir deginamos kvepiančios parafininės ar gelio žvakės. Jos į aplinką išskiria pavojingus junginius: acetaldehidą, formaldehidą, naftaleną, kurie taip pat gali sukelti vėžį, pažeisti imunitetą, sutrikdyti nervų sistemos darbą. Parafinas yra sintetinė medžiaga gaminama iš naftos, todėl kaip alternatyvą reikėtų rinktis bičių vaško žvakes.

Nors iš pažiūros sausų lapelių, žiedlapių ar žolelių mišiniai atrodo nepavojingi, visgi jie taip pat būna pagardinti sintetiniais eteriniais aliejais, kvapais ir dažikliais.

Sintetinė vs natūrali: kaip nesuklysti?

Norite sužinoti, ar jūsų įsigyta aromaterapinė žvakė, smilkalai ar eterinis aliejus natūralus? Teks su kvapu „padraugauti“ 15 minučių. Prie aromato turite priprasti per šį laiką ir jo beveik nebejausti. Jei taip nenutiko, o kvapas vis dar stipriai juntamas ar net dirgina kvėpavimo takus, geriau mesti lauk tokį kvapiklį ir tiesiog atsidaryti langą.

Jei renkatės natūralų kvėpiklį su sertifikatu „ekologiška prekė“, etiketėje turi būti nurodyta 100 proc. natūrali sudėtis. Jei nurodytas mažesnis procentas, produktas nėra natūralus.

Jeigu ant pakuotės pamatote užrašą „fragrance“ arba "parfume", galite būti tikri, kad priemonėje yra sintetinių aromatų. Po šiuo užrašu gali slėptis daugiau nei 200 sudedamųjų dalių. Šios kvapiosios medžiagos prasiskverbia per odą, todėl gali pažeisti kepenis, inkstus, centrinę nervų sistemą, sukelti alergiją ar astmą.

Renkantis žvakes svarbu atkreipti dėmesį į vaško minkštumą. Kietame vaške būna daug parafino, o kaip jau rašėmę aukščiau, jis – kenksmingas. Normalios temperatūros vaškas yra plastiškas ir lankstus. Išlydytas jis yra mažai lipnus ir tąsus, netrupantis.

Nenaudokite juodos spalvos smilkalų – jie suklijuoti guma ar sintetiniais klijais, kurie kaisdami virsta nuodais. Smilkalai neturi būti aštrių kvapų, kadangi jie yra gaminami iš žievelių, sutrintų žolelių ir sėklų. Jų kvapas turi būti švelnus ir sodrus. Natūralūs smilkalai yra suklijuoti aliejais arba būna birūs kaip pudra.

Alternatyvos

Dauguma įsivaizduoja, kad natūralūs ar ekologiški kvapai yra brangūs, tačiau dažnai būna priešingai. Labiausiai reklamuojami sintetiniai kvapikliai savo kaina pranoksta natūralų eterinį aliejuką, kuris nekenkia sveikatai, pakelia nuotaiką ir jo užtenka ilgam laikui.

Sakoma, kad geriau jokio kvapo namuose nei sintetinis kvapas. Jei norite gaivaus oro gūsio, nebijokite plačai praverti langą. O jei norite, kad namai kvepėtų galite pasirinkti mėgstamų eterinių aliejų ir jais džiuginti savo uoslę.

Eterinių aliejų naudojimas buityje:

• Eteriniai aliejai garinami aromatinėse žvakėse. Į vandenį lašinti 3-5 lašus eterinio aliejaus, galima maišyti kelių rūšių aliejus arba naudoti mišinius garinimui.
• Kelis lašelius aliejaus užlašinkite ant elektros lemputės, šylant eterinis aliejus skleidžia savo aromatą.
• Įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus plaunant grindis, kad pasklistų jo aromatas.
• Raminančius ar laikomus afrodiziakais eterinius aliejus galima lašinti ant vidinės pagalvės pusės, 1-2 lašelius.
• Nepilkite nepraskiestų eterinių aliejų tiesiai į vonią, jie gali sukelti odos suerzinimą ir paraudimus. Skiesti arba sumaišyti reikėtų su baziniais aliejais arba vonios druska.
• Pasigaminkite savo purškiklį. Pripilkite vandens į indelį su purkštuvėliu, įlašinkite vieną ar porą mėgstamų eterinių aliejų ir štai jums natūralus oro gaiviklis namuose.
• Eteriniai aliejai puikiai įsigeria į medieną, kuri pasižymi savybe ilgai skleisti natūralų, neiškreiptą kvapą. Itin patogūs aliejuose įmirkyti mediniai kubeliai, rutuliukai – jų galite pamėtyti spintoje, komodos stalčiuose, drabužinėje, dailiose vazose vonios ir tualeto kambaryje.

Džiovintos žolelės

Vasarą galite prisidžiovinti mėtų, melisų, radastų, čiobrelių, ramūnėlių ir visokių kitokių arbatžolių. Einant maudytis prisidėkite jų į drobinį maišelį ir įsimeskite į vonią. Nustebsite, kokie tai malonūs kvapai.

Šlapią maišelį vėliau dėkite ant radiatoriaus, dar galite užlašinti 2-3 lašelius mėgstamo eterinio aliejaus. Namuose pasklis nuostabus kvapas, kuris pagerins ir nuotaiką, ir savijautą.

Tūkstančius metų žmonės išgyveno ir kuo puikiausiai namus kvėpino nenaudodami sintetinių kvapų (nes jų tiesiog nebuvo). Tobulėjantis pasaulis su gausybę technologijų priešakyje „padovanojo“ naujų, egzotiškų ir "nematytų" kvapų, kurie, deja, suteikdami mažą malonumą uoslei daro didelę žalą sveikatai. Atėjo pats laikas prisiminti, kad turime visą aibę natūralių kvapų, galinčių suteikti atgaivą kūnui, protui ir sielai.

„Akivaizdu, kad daugelis iš mūsų turi kūrybingumo gyslelę. Tačiau keista, kodėl taip retai ja naudojamės, o norėdami padovanoti dovaną ar papuošti kambarį ieškome išskirtinių daiktų parduotuvėse. Pirkdami vieną daiktą po kito nepastebime, kaip įsisukame į nuolatinį vartojimo ratą, o namuose gausėja mums nereikalingų pirkinių. Ekodirbtuvėmis norime pasakyti „stop” beatodairiškam vartojimui”,- sako ekodirbtuvių organizatorius Martynas Norbutas.

Pasak M. Norbuto, visiems žinoma, kad nupirktas daiktas niekada nebus toks vertingas, kaip tas, kuris yra pagamintas su meile pačių rankomis. „Šiandien viešojoje erdvėje vis labiau intensyvėja kalbos apie aplinkosaugą, tačiau kiek iš tiesų mes prisidedame saugodami aplinką? Viena esminių problemų – nuolatinis vartojimo didėjimas, kurio pasekmės akivaizdžios: gausėjantis šiukšlių kiekis, aplinkos tarša produktų gamybos metu, nesiliaujantis resursų poreikis ir jų naudojimas. Tai sustabdyti galime tik pradėję gyventi kitaip, kitaip elgtis”, – teigia Semiotinių tyrimų centro vykdomo projekto vadovas Martynas Norbutas.

„Nustebinti save ir kitus reikia išties nedaug – kelių valandų mūsų darbo, medžiagos atraižų, poros senų sagų, siūlo, adatos ir, be abejonės, kūrybingumo. Ir tai, kas anksčiau atrodė nereikalinga – senas sijonas ar švarkas – gali tapti nuostabiu žaislu – meškučiu. Būtent juos ir mokysimės siūti ekodirbtuvių metu”, – sako mokymus vesianti jaunoji menininkė Milda Lukoševičiūtė.

Menininkės teigimu, nuostabūs daiktai yra visur aplink mus. Tereikia pažiūrėti, ką ketinome išmesti ir, pasitelkus vaizduotę, sukurti unikalius, vienetinius daiktus. „Jei tik norime, mes galime prakalbinti kiekvieną medžiagos gabalėlį. Džiaugsiuosi, jei po šių mokymų iš senų drabužių šiame pasaulyje pabus daugiau meškinų”, – sako Milda Lukoševičiūtė.

Ekodirbtuvės yra Semiotinių tyrimų centro koordinuojamo Grundtvig projekto „Earth S.O.S through ECO-creativity” dalis. Grundtvig paprogramė yra Mokymosi visą gyvenimą programos dalis, o šią programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Martynas Norbutas

Europos Baltojoje knygoje ir Europos imunoterapijos deklaracijoje šalys kviečiamos daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatos apsaugai nuo šios susirgimo. Jau dabar daugiau nei trečdalis visos Europos gyventojų kenčia nuo alergijos, o 2015 metais planuojama, kad ji pažeis kas antro europiečio sveikatą.

20-ojo amžiaus pradžioje alergija buvo itin reta liga. Nuo tada įvairūs veiksniai lėmė susirgimų dažnėjimą, kuris pastaruosius keturis dešimtmečius sparčiai auga. Šiuo metu yra nustatyta, kad iki 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas ar konjunktyvitas, iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų.

Didžiausias sergamumas alerginiu rinitu su klinikiniais simptomais 20–40 metų amžiaus grupėje siekia 45 proc. Šie rodikliai kelia nerimą visame pasaulyje. Beveik pusę milijardo žmonių vargina rinitas ir apie 300 milijonų – bronchų astma. Alergija maistui tampa vis dažnesnė ir sunkesnė. Profesinės alergijos, alergijos vaistams ir geliančių vabzdžių nuodams (dažnai mirtinos) kelia vis daugiau sveikatos rūpesčių. Nauji alerginių ligų tipai ir alergijos medžiagoms, kurioms anksčiau alergija nepasireikšdavo, pastebimi vis dažniau.

Didelė alergiškų pacientų dalis (15–20 proc.) serga sunkia sekinančia ligos forma, nuolat bijodami galimo bronchų astmos priepuolio ar anafilaksinio šoko. Daug pacientų nepasisako apie savo simptomus ar jų liga nėra tinkamai diagnozuota. Jie susiduria su nenumaldomu jų gyvenimo kokybės, miego, nuotaikos, darbingumo, gebėjimo mokytis ar bendrojo asmenybės vystymosi blogėjimu.

Europos imunoterapijos deklaracija

Pagal apibūdinimą patelė buvo nėščia. Jos negimusių vilkiukų tėvas po to dar visą savaitę grįždavo į tą kruviną vietą, tarsi tikėdamasis, kad vilkei pavyko išsigelbėti. Turėjo praeiti dešimt metų, kad šiose apylinkėse, kur yra mano gimtoji sodyba, apsigyventų nauja vilkų šeima ir dabar didžiausias mano rūpestis, kad 2002 metų įvykiai nepasikartotų. O jie pasikartoti gali, jei Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtins Vilkų gausos reguliavimo planą, kuris atriš rankas dar šiam vilkų medžioklės sezonui patvirtinti naują, iki 50 vilkų sumedžiojimo kvotą.

To per spaudą ir raštais ministerijai nuolat reikalauja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Dabar vilkų ruja jau eina į pabaigą, o kitur jau ir pasibaigusi, todėl jei ministras pasiduos medžiotojų spaudimui, prasidės nėščių vilkių medžioklės sezonas. Šio sezono pabaiga (balandžio 1 d.) gamtininkų vertinama labai prieštaringai ir nėra pakeista nuo 1996 metų.

Kodėl aš manau, kad kvotos nustatymas pavasariui yra ne kas kita kaip vilkų naikinimas?

Pirma, anksčiau vilkų kvota būdavo išnaudojama ir medžioklė būdavo nutraukiama iki rujos. Subrendę (trečiamečiai) vilkai iki tol dar nebūdavo sudarę naujų porų, o patelės nebūdavo apvaisintos. Net jei ir būdavo nušaunamas jau seniai porą sudaręs vilkas (jie poruojasi visam gyvenimui), tai po partnerio žūties nauja pora dar gali susidaryti rujos metu. Dabar poros jau yra, ruja kaip ir į pabaigą ir medžioti vilkus pavasarį reiškia išardyti jų šeimas. Dėl to patelė augins jauniklius viena arba bus nušauta nėščia patelė. Jei patelė jauniklius augins viena, tai aišku, norėdama išmaitinti jauniklius, ji eis pjauti naminių gyvulių, šunų, o paskui to paties mokys ir savo vaikus. Tokį galimą scenarijų aprašo žymi vilkų tyrinėtoja, Tarptautinės Raudonosios Knygos stambiųjų plėšrūnų grupės ekspertė dr. Sabina Nowak.

Antra, ką reiškia nušauti nėščią patelę? Tai reiškia nušauti ne vieną vilką, o iš karto 3-4. Jei patelė būtų nušauta dar neapvaisinta, tai alfa patinas susirastų kitą patelę ir jie vis tiek susilauktų jauniklių, iš kurių žiemos sulauktų mažiausiai du. O dabar – jokių jauniklių. Taigi reali kvota būtu žymiai didesnė nei nustatyta ministro.

Trečia, vilkų medžioklė po rujos yra neetiška ir galimai prieštarauja Berno konvencijai. Tai įrodė Ukrainos vilkų apsaugos aktyvistai, kurie per teismą uždraudė nėščių vilkių šaudymą. Dėl to pas juos vilkų medžioklė dabar leidžiama tik iki kovo, o mes, ES valstybė, turime blogesnį vilkų teisinį reguliavimą nei ne ES valstybė. Ukraina, kaip ir Lietuva, turi išimtį iš Berno konvencijos, ratifikuotos 1996 metais, bet ta išimtis pasireiškia tik tuo, kad vilkas iš griežtai saugomos rūšies tampa globojama, o tai, kas aprašyta aukščiau, niekaip nesisieja su globa. Berno konvencijos pažeidinėjimas vilkų atžvilgiu nėra jau toks retas, tačiau vienaip galima vertinti Armėnijos atvejį, kur šiais metais už vilkų sumedžiojimą numatytos premijos, ir visai kitaip Lietuvos atvejį, kur gamtosaugos lygis iš principo turėtų būti aukštesnis.
Kadangi Aplinkos ministerijai taip ir nepavyko patvirtinti normalų Vilkų populiacijos valdymo planą, ko seniai reikalavo vilkų gynėjai, vietoje jo parengtas, mano požiūriu, nevykęs poros puslapių Vilko gausos reguliavimo planas, kuris tėra vilkų medžioklės planelis, kuriame nė žodžio apie kompensacijas, prevencines priemones, vilkų medžioklės rajonavimą ir kt.

Aplinkos ministras prieš metus buvo žadėjęs, kad kol nebus plano, vilkų medžioklė bus minimali. Todėl šiam medžioklės sezonui buvo nustatyta 5 vilkų sumedžiojimo kvota, nors medžiotojai, kol įsigaliojo ministro įsakymas, stabdantis vilkų medžioklę, spėjo nušauti dar 6 papildomai. Vieša paslaptis, kad vilkai buvo šaudomi ir pasibaigus šiai kvotai, todėl naujos kvotos nustatymas dar šiam medžioklės sezonui, leis įteisinti visus nelegaliai nušautus vilkus. Ar ne dėlto medžiotojai taip nerimsta ir reikalauja papildomos kvotos? Aišku, nustačius naują kvotą, suskubtų pasinaudoti proga ir tie medžiotojai, kurie laikėsi medžioklės taisyklių ir iki šiol susilaikė nuo gaiduko paspaudimo.

Sudėjus tuos, kurie suskubs legalizuoti nušautus vilkus ir tuos, kurie ims medžioti vilkus dabar, jau pirmąją atnaujinto medžioklės sezono savaitę matysime neįprastai didelį „sumedžiotų“ vilkų skaičių. Turint minty ministerijos „operatyvumą“, stabdant vilkų medžioklę pasibaigus kvotai, kyla grėsmė tą kvotą vėl viršyti.

Aišku, po tokių pasisakymų ant manęs pradės pykti avių ir ūkininkų gynėjai, tačiau faktas tas, kad kol kas vieninteliai naminių gyvulių augintojų gynėjai yra patys vilkų gynėjai. Nei medžiotojai, nei ūkininkų sąjunga, nei nė viena ministerija nepadarė nieko, kad patyrę nuostolių kaimo žmonės gautų kompensacijas ir kad galų gale būtų pradėtos taikyti tiesioginės naminių gyvulių apsaugos priemonės. Ta visai Lietuvai nustatoma vilkų sumedžiojimo kvota, nekreipiant dėmesio į jų daromos žalos geografiją, tėra priemonė reguliuoti vilkų gausumą visos šalies mastu, bet nesprendžia problemų „karštuosiuose taškuose“, kur ir koncentruojasi visi žalos atvejai.
Vienas iš tų „karštųjų taškų“ yra Biržų rajonas – pirmasis rajonas Lietuvoje, kurio savivaldybė pernai visiems nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams išmokėjo kompensacijas. Tai pasiekta bendradarbiaujant Gamtos apsaugos asociacijai „Baltijos vilkas“, Šukionių kaimo bendruomenei ir rajono merei Irutei Varzienei. Iniciatyvios merės dėka numatytos ir papildomos lėšos naminių gyvulių apsaugos prevencijai.

Iki tol nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams įsigyti prevencinių priemonių padėdavo „Baltijos vilko“ savanoriai, kurie daug vargo, kol 1000 kilometrų vežė pirmuosius penkis Podhalės aviganius – nuostabius šunis, Lenkijoje naudojamos gyvulių apsaugai ne tik nuo vilkų, bet ir nuo lokių. Ir štai, Biržų rajone, Šukionyse, jau yra pavyzdinis ūkis, kurio 50 karvių banda yra saugoma šių šunų.

Praėjusiais metai visi aplinkiniai ūkiai kentėjo, o šis ūkis buvo saugus. Ne kas kitas, o būtent patys vilkų gynėjai iniciavo tose apylinkėse daug problemų kėlusio vilko nušovimą ne vilkų medžioklės sezono metu, po ko visi gyvulių pjovimai Vabalininko seniūnijoje pasibaigė. Būtent tokie, „intervenciniai šaudymai“, kuomet sumedžiojami konkretūs, daugiausia rūpesčių keliantys vilkai, yra vienintelė pateisinama vilkų medžiojimo priežastis. Visos kitos vilkų medžioklės priežastys yra nesusijusios su pagalba ūkininkams ir yra tiesiog trofėjų vaikymasis.

Ūkininkams reikia ne moralinės kompensacijos, kuomet vilkai šaudomi „iš keršto“, o realios paramos, už kurią jie galėtų įsigyti minėtus šunis, nusipirkti kilnojamus metalinius aptvarus, kuriuose galėtų palikti gyvulius nakčiai, instaliuoti elektrinį piemenį su vėliavėlėmis, taikyti kitas prevencines priemones. Pinigų tam turi ir ministerija, ir savivaldybės, tiesiog įstatymai neleidžia juos šiam tikslui panaudoti. Dabar milijonai skiriami ekologiniam švietimui, tačiau jei valstybė skirtų dėmesio taikiam ūkininkų ir vilkų konflikto sureguliavimui, tai būtų ir ekologinis švietimas, ir reali nauda vienu metu.

Andrejus Gaidamavičius, gamtininkas ir žurnalistas

Valdo Augustino nuotrauka

Vienam Filipinų restoranui tarptautinę šlovę atnešė krioklys. Restoranas įsikūrė krioklio papėdėje, todėl čia sėdėdami galite žiūrėti į krentantį vandenį ar šokinėjančias žuvis.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti pavojinga, tačiau priėjęs padavėjas pasiūlys jums nusiimti batus, įsitaisyti kuo arčiau ir paragauti kerinčių Filipinų patiekalų.

Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis“. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose.

Šis projektas – Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi. Naujojo tipo šiltnamiai pavadinti Plantagon vardu.

Inhabitat duomenimis per artimiausius 12-16 mėnesių Linčiopinge bus pastatytas tarptautinis žemdirbystės miestuose centras. Jo statybos jau prasidėjo. Čia turėtų iškilti 17 aukštų rutulio formos stiklinis pastatas, kuriame būtų auginamos daržovės.

Sparčiai augantis planetos gyventojų skaičius ir maisto trūkumas daugelyje regionų jau senokai kirbina mintį auginti maisto produktus miestuose įrengtuose specialiuose milžiniškuose šiltnamiuose. Štai 2005 metais viena pirmųjų miesto žemdirbystės fermų pradėjo veikti viename iš Tokijo (Japonija) dangoraižių, o pernai panašus objektas, pavadintas Vertical Farm, pradėtas eksploatuoti Pietų Korėjoje. 2011 metais miesčioniškus šiltnamius vertikaliose konstrukcijose pradėta įrenginėti ir Olandijoje. Apie tai plačiau galite paskaityti Spiegel straipsnyje.

www.gelzinis.lt