Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė
2012 m. gegužės 19 d. (šeštadienį)
VU Botanikos sode Kairėnuose

Programa:

11.30 val. Liaudiškos muzikos ir šokių ansamblis „Pinavija” (vad. V. Komka).
12.00 val. Šventės atidarymas.
12.20 val. R. Radzevičiaus tapybos parodos pristatymas. Koncertuos A. Smilgevičiūtė ir R. Radzevičius.
12.45 val. Pažintinė ekskursija „Šaltiniuotų pakrančių augalai”.
13.30 val. Žurnalo „Sodo spalvos” rengiamo konkurso „Mano sodyba” laureatų apdovanojimas.
14.00 val. EV Meninio ugdymo studijos bigbendas „The Magic Time Orchestra” (vad. E. Vedeckas).
15.15 val. Ansamblis “Linksmuoliai” (vad. O. Kavaliukienė).

Šventės metu galėsite:

Aplankyti:

Botanikos sodo augalų kolekcijas ir savaiminės floros taką
Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Felinologų (kačių augintojų) draugijos “Bubastė” Vilniaus klubo “Bastėja” augintinius.
Pažiūrėti parodas:

R. Gudaitienės floristinių paveikslų
R. Radzevičiaus tapybos.
Dalyvauti kūrybinėje programoje:

Ogmios centro gėlių salono “Vaikystės sekretai”
„Gėlių dirbtuvėlės”

Šventės rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Grunto valymo technologijos”

Šventės metu įėjimas į botanikos sodą nemokamas.

Adresas: Vilnius, Kairėnų g. 43, tel. (8-5) 2193139, www.botanikos-sodas.vu.lt

VU Botanikos sodo informacija

Pasakose auksas dažnai transformuojasi į molį. Jeigu įmanomas aukso virsmas į molį, tai tikėtina, kad molio virtimas auksu taip pat realus. Kiek tai įmanoma tiesiogine prasme, sunku pasakyti, bet kad šis virsmas yra realus netiesiogine prasme, galime būti tikri. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatinga medžiaga gali būti aukso vertės todėl, kad jos panaudojimo galimybės yra begalinės visose žmogiškos egzistencijos sferose – nuo statybos, interjero ir buities reikmenų iki sveikatos ir grožio.

Molis yra tarsi mikroelementų aruodas, kurio resursais naudojasi tiek augalai, tiek žmogus. Nepamirština ir tai, kad Aukščiausiasis žmogų nulipdė iš molio ir greičiausiai ne vien todėl, kad molis lipnus ar kibus, bet ir dėl to, kad jame sutelpa viskas, kas formuoja gyvybę.

Trumpai tariant, molis – aukso verta medžiaga, kuriai žmogus turėtų būti dėkingas dėl savo išlikimo ir gerovės. Jos dėka pirmykštis žmogus dar neturėdamas gerų įrankių turėjo saugius ir šiltus namus. Tai medžiaga, nuo seno pavaldi kiekvieno darbštesniojo rankoms, minkoma ji padėjo išlikti, greitai atsigauti po įvairiausių negandų, įkūnijo įvairiausias žmogaus fantazijas, vizijas, sumanymus.

Seminaro programa:

Supažindinimas su sodybos moliniais statiniais.
Molingo grunto sąvybės, paruošimo būdai ir pritaikymo galimybės (teorija).
Supažindinimas su darbo organizavimu (teorija).
Darbas su natūraliomis medžiagomis ir jų mišiniais (praktika).
Klausimai, diskusijos, informacinė medžiaga.

Seminaro vieta: Kudrionių Girios k. Trakų raj.

Vietų skaičius ribotas, todėl prašome registruotis iš anksto el.paštu: ekologiskisprendimai@gmail.com nurodant vardą, el.paštą bei tel.nr.
Detali informacija suteikiama užsiregistravusiems asmenims.

Seminarą organizuoja VšĮ „Ekologiškų sprendimų centras“. Seminaro kaina 30lt.
Telefonas pasiteiravimui: 868676707.

Nors šiuolaikinis plastikas suyra nuo sąlyčio su saulės šviesa ir kitais elementais, plastiko molekulės visiškai niekada neišsiskaido – jis tiesiog suyra į mažesnius gabalėlius, kurie neišnyksta. Galų gale daugelis šių mažų dalelių būna nuplautos į upes, kurios suteka į jūras ir vandenynus. O ten jie virsta tiesiog „sriuba“, niekada nesuverdančia ir tik nuolatos pasipildančia naujais „produktais“. 

Toje „sriuboje“ gyvenantys jūros gyviai dažnai nėra tokie protingi, kad savo tikrąjį maistą atskirtų nuo plūduriuojančių „sriubos produktų“. Kai toks „maistas“ patenka į jūros gyvūnų žarnyną, jis sukelia didelę žalą arba net juos nužudo.

Jei žinotumėte, kad kiekvieną dieną yra išmetama lauk vienas bilijonas panaudotų plastikinių maišelių, iš kurių 2-3 proc. anksčiau ar vėliau patenka į vandenis, gal pakeistumėte savo vartojimo kultūrą ir apskritai jūsų požiūris į aplinką taptų atsakingesnis.

Kad būčiau draugiškas gamtai, aš stengiuosi:

• Nepirkti gėrimų plastikinėje taroje;
• Pirkti produktus su minimalia arba daugkartinio naudojimo pakuote;
• Parduotuvių kasose atsisakau imti plastikinius maišelius, nes juos dedu į medžiaginį prekių maišelį;
• Perku jau naudotus daiktus;
• Ieškau daugkartinio naudojimo gaminių;
• Pirkdamas išsinešamą kavą ar arbatą atsinešu savo puodelį;

O ką darai tu?

Pathways of Altruism nuotr.

Data ir laikas: š.m. gegužės 17 d. 17.15 val.

„Jei norite jaustis gerai, fizinis aktyvumas turi tapti jūsų gyvenimo būdu. Jis pagerina širdies darbą, medžiagų apykaitą, padeda kontroliuoti kūno svorį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi“, – šiaurietiško ėjimo mokymuose ragino dalyvauti visuomenės sveikatos specialistai.

Vieta: Vasaros estrados tako pradžia, prie suoliukų (iš Liepojos g. pusės).
Būtina iš anksto užsiregistruoti. Tel. (8 46) 234796, mob. tel. 8 612 30179, el. paštas roberta@sveikatosbiuras.lt

Sveikatos ministerijos inform.

Kelionės pradžia – 18 val. automobilių stovėjimo aikštelėje priešais „Neste“ degalinę (Subačiaus g. 64), netoli „Audėjo“. Į susitikimo vietą galima atvykti 4. 10 arba 13 maršruto autobusais, išlipti „Zarasų“ stotelėje.

Aplankysime 1860-1914 m. veikusios vienos iš trijų didžiausių Vilniaus alaus daryklų griuvėsius, pasivaikščiosime unikaliomis Markučių gatvelėmis bei kalvomis, nukeliausime iki vadinamojo Markučių „Ozo“, grožėsimės gamta ir „žymėsime“ pravažiuojančius traukinius („trainspotting“), pasivaikščiosime po Markučių dvarą bei parką, literatūrinio A. Puškino muziejaus apylinkes.

Dėl unikalaus kraštovaizdžio Markučiai nuo seno buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių vasarvietė. Vietovė turėjo du pagrindinius centrus: Gurą (liet. – kalną) kairėje Vilnelės pusėje ir Zavilenską (liet. – už Vilnelės) dešinėje Vilnelės pusėje. Markučių dvarą pasikeisdamos valdė garsių didikų Kiškų, Chodkevičių, Godlevskių, Čapskių šeimos. XVI a. statyti rūmai ilgainiui sunyko, jų vietoje XIX a. pabaigoje caro generolas A. Melnikovas pasistatydino medinį dviejų aukštų vasarnamį, kuriame vėliau gyveno poeto A. Puškino sūnus su žmona.

Kalvota, turtinga miškais, vandens telkiniais ir akiai mielomis regyklomis gamta XIX a. paskatino Markučiuose kurti miesto vasarnamių tinklą. Čia buvo statomos vilos, šalia jų kūrėsi pramogoms skirti objektai. XIX a. pirmoje pusėje Markučiuose ir jų apylinkėse veikė populiariausios Vilniuje užeigos: Karlsbado, Kadinacio smuklės, Berlino, Konstantinopolio karčiamos, Betliejaus kavinukė, Naujanerio, Jeruzalės (Jeruzolimo) užeigos namai su biliardinėmis, Kreivakalnio kavinukė, Burlakopolio karčiamėlė su kėglių aikštele, „Žalioji pievelė“, paskendusi gražioje medžių alėjoje, ,,Geležinė trobelė“ su kėgline ir vasaros estrada, kurioje vakarais grodavo orkestrai.

Visi, kas apsilanko Markučiuose, pasijunta užburti apylinkių grožio: grakštaus Vilnios vingio, jos dešiniajame krante dunksančio vaizdingo Belmonto miško, Markučių kalvų ir medinių namukų.

Registracija į renginį facebook'e

LUNI infor.

Politikai puikiai supranta, kad bet kokiam bankui pateikus „verslo planą“ be kaštų naudos analizės, prognozuojamų pelnų ir nuostolių, balansų, bankininkai nepradėtų tokio dokumento net skaityti.

„Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plano iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ perspektyvos“ rengėjai klaidingai mano, jog Lietuvos Respublikos Seimo nariams užteks tik jokiais skaičiavimais neparodyto ir nepagrįsto teiginio, kad investicija yra atsiperkanti, net nenurodant verslo plane planuojamo per metus elektrinėje pagaminti kilovatvalandžių skaičiaus.

Politinė partija „Lietuvos Žaliųjų sąjūdis“, bendradarbiaudama su Lietuvos Energetikos konsultantų asociacija bei Žaliosios politikos institutu, atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį į daugiausiai abejonių keliančius šio „verslo plano“ teiginius, iš esmės klaidinančius Lietuvos visuomenę.

1. Klaidinama, jog VAE projektas yra komerciškai pelningas. Įvertinus pinigų srautus, ir vadovaujantis pačių plano rengėjų pateikiama informacija, akivaizdu, jog VAE grynoji dabartinė vertė su 8 procentų diskonto norma, būtų neigiama: tai reiškia, jog pati brangiausia Lietuvos istorijoje investicija neatneštų nieko daugiau – tik 1,848 mlrd. Lt. nuostolių. 
2. Nerealiai sumažinti VAE uždarymo kaštai. Nurodomas bendras planuojamas per 60 reaktoriaus tarnavimo metų surinkti lėšų elektrinės eksploatacijos nutraukimui kiekis – 1,10-1,73 mlrd. Lt. Lietuvos įvertinti ir Europos Komisijai pateikti kaštai senosios Ignalinos AE uždarymui iki 2029 metų – 2,9 mlrd. eurų (10,0 mlrd. Lt), be sąnaudų ilgalaikiam pavojingų radioaktyvių atliekų laidojimui. Pateikiama VAE savikainos dedamoji elektrinės uždarymui yra akivaizdžiai per maža. 
3. Visiškai neužsimenama apie ilgalaikį giluminį pavojingų branduolinio kuro atliekų laidojimą. ES direktyva įpareigoja Lietuvą iki 2015m. pateikti Europos Komisijai aiškų techninių sprendimų ir konkrečių kaštų planą, kaip bus branduolinio kuro atliekos laidojamos būtent giluminiu būdu. Lietuvos institucijos tokių planų net nepradėjusios svarstyti nei dėl senosios IAE jau turimų didžiulių kiekių radioaktyvių atliekų, nei būsimų VAE branduolinio kuro atliekų. Skandinavijos šalių patirtis rodo, jog tai labai sudėtingi projektai, kainuosiantys papildomus milijardus litų. 
4. Klaidinančiai padidintas ABWR reaktoriaus darbo efektyvumas. Nurodoma, jog elektrinės vidutinis metinis galios išnaudojimo koeficientas sieks tarp 85-92 procentų. Iš tikrųjų, pagal Tarptautinės branduolinės agentūros 2011 m ataskaitą, visų iki šiol veikusių per dešimt metų ABWR reaktorių naudingumas tesiekė 61,2 procentų. Tuo tarpu, kito tipo, PWR reaktorių, taip pat veikusių Japonijoje tomis pačiomis seisminėmis sąlygomis, koeficientas sudarė 77-85 procentų. „Verslo plano“ argumentacija, jog ABWR efektyvumas mažesnis tik dėl gamtinių sąlygų, o ne technologijos ydų, yra tiesiog neteisinga.
5. Dezinformuojama, jog Baltijos šalyse ir Baltijos jūros šalių regione ateityje prognozuojamas elektros energijos pajėgumų trūkumas. Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija, ENTSO-E, savo parengtame prognozių dokumente iki 2030 metų, aiškiai teigia, jog trijose Baltijos šalyse ir vasarą, ir žiemą prognozuojamas 0,5 GW elektros energijos perteklius, o imant visą Baltijos jūros regioną (Šiaurės, Baltijos šalys, taip pat Vokietija ir Lenkija) – galingumų perteklius vasarą sudarys 40,1 gigavatų (GW), žiemą – 8,7 GW. Apžvalgoje VAE pajėgumai nevertinami. „Verslo plano“ rengėjai tos pačios organizacijos duomenis interpretuoja, kaip … elektros energijos trūkumą regione. 
6. Nepagrįstai teigiama, jog iki 2030m Lietuvos elektros energijos poreikiai smarkiai išaugs – iki 18 tWh. Elektros energijos suvartojimo oficialūs duomenys Lietuvoje rodo atvirkščiai. Per pastaruosius trejus metus bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas be elektros energijos, suvartotos Kruonio HAE, nuolat krito. 2008 metais jis buvo 12,15 tWh, 2011 metais – 10,62 tWh. Nėra priežasčių šiai tendencijai kisti. 
7. Ignoruojami atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) resursai Lietuvoje. Plane remiamasi vienpusiška tarptautinės branduolinės agentūros ataskaita. Neieškoma Lietuvos sąlygoms tinkančių alternatyvų – pavyzdžiui, biokuro kogeneracinių elektrinių statybos, likusią šilumą tiekiant į miestų centralizuotus šilumos tinklus. Pastačius, Kopenhagos pavyzdžiu, 575 MW galios biokuru ir gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, reikėtų investuoti tik apie 2,8 mlrd. Lt, o jos elektros gamybos sąnaudos, be kapitalo sąnaudų, nesiektų 10 ct/kWh, paskolos aptarnavimo ir nuosavo kapitalo kaštai būtų trigubai mažesni, nei VAE, atpigtų centralizuotas šilumos tiekimas vartotojams. 
8. Nekorektiškai sulyginami elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir elektros gamybos atominėje elektrinėje kaštai. Norint šiuos sulyginimus pateikti korektiškai, reikėtų arba paskaičiuoti kokia būtų atominės elektrinės savikaina, siekiant, kad investicijos atsipirktų per 12 pirmųjų atominės elektrinės eksploatacijos metų (12 m – atsinaujinančių išteklių generavimui taikomas rėmimo laikotarpis, per kurį atsiperka investicijos, o vėliau parduodama rinkos kainomis), arba paskaičiuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ilgalaikę kainą (levelized energy cost). Lyginant korektiškai, AEI energija yra pigesnė. 
9. Nevertinamas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių generuojamos elektros energijos savikainos nuolatinis mažėjimas ir jų prognozuojama savikaina (bent jau iki 2030 m). Plėtojant atsinaujinančią energetiką, ne visos jėgainės statomos vienu metu, perėjimas prie atsinaujinančios energetikos turėtų būti planuotinas iki maždaug 2050 m. Kadangi iš VIAP „ žaliems“ elektros gamintojams fiksuotas tarifas mokamas tik ribotą 12 metų laikotarpį, tai nauji „žalieji“ gamintojai atsiranda jau pasibaigus senų žaliųjų gamintojų rėmimui ir VIAP biudžetas tiesiog negali išaugti iki plane minimų 2,36 mlrd. Lt aukštumų.
10. Klaidinamai teigiama, jog pastačius VAE, bus sutaupyta apie 1,8mlrd Lt elektros importui ir dujų elektrai gaminti importui bei VIAP mokesčiui. Tai, kad importuojamų gamtinių dujų sąnaudos vargu ar sumažės, pradėjus veikti atominei elektrinei, galima matyti iš to, kad gamtinių dujų sąnaudos visiškai nepadidėjo, uždarius senąją IAE. Taip pat reikia įvertinti, kad VAE neleis visiškai išvengti elektros importo į Lietuvą, planuojama, kad ji gamins tik 28procentus viso elektros poreikio. Taip pat plane sąnaudos dujoms yra įskaičiuojamos du kartus – per išlaidas dujoms importuoti, ir dar kartą – per VIAP mokestį elektrai, pagamintai iš šių dujų.

Išvardytos priežastys yra pagrįstos ekonomine logika ir objektyviais skaičiavimais. Viliamės, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai sugebės žvelgti toliau ir giliau, nei senomis klišėmis pagrįsti atominės elektrinės statytojų planai, ir įžvelgs akivaizdų projekto autorių ketinimą įstumti Lietuvą į dar gilesnę ekonominę ir finansų krizę. 

Lietuvos Žaliųjų sąjūdžio partijos inform.

Pasižiūrėjus į šiuos milžinus, pasidaro nebeaišku, kas toje šeimoje yra šeimininkas – šuo ar žmogus. Savo ūgiu šie "mažyliai" gali gerokai jus pralenkti, o jų liežuvis dažnai būna didesnis už žmogaus galvą.

Ar norėtumėte tokį šuniuką turėti namuose?

Parengta pagal blogspot.com

Vyrams gal ir nelabai patiks ši mintis, bet jų marškiniai gali tapti puikia moterų garderobo detale. Kaip žinia, moterims visada trūksta rūbų. Ką gi, mielos moterys, pasidairykime savo vyriškių spintoje.

Čia nereikia jokių ypatingų gebėjimų ar priemonių. Pagrindas yra kūrybingas rišimas. Dar galima pritaikyti vieną kitą žaismingą ar lengvą aksesuarą, pavyzdžiui diržiuką, segę ar mielą sagutį.

Pasidaryti pačiai sijoną ar palaidinę tikrai labai paprasta. Galbūt nepavyks iš pirmo karto, tačiau po kelių bandymų beliks tik džiaugtis, kad atnaujinote savo spintą.

Video:

Nuotraukos:

Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Dažnas mūsų nebeįsivaizduojame savo mitybos raciono be duonos ir jos gaminių. Naujausias tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių duoną valgo kasdien. Paaiškėjo ir tai, kad 60 proc. šalies gyventojų savo kasdieniam stalui renkasi ne kvietinę, o ruginę duoną. Be to, lietuviai jau pamėgo ir ruginę duoną su grūdais. Batonas dažniau naudojamas tik sumuštiniams: pusryčiaudami jį valgo daugiau nei pusė apklaustųjų.

Svarbiausi kriterijai pasirenkant duoną – tiek ruginę, tiek kvietinę – skonis ir duonos šviežumas: taip mano net 97 proc. apklausoje dalyvavusių mūsų šalies didmiesčių gyventojų. Taip pat svarbu vartojimo patogumas: net 83 proc. respondentų nurodė perkantys jau supjaustytus duonos gaminius.

Duona sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą, nes joje gausu angliavandenių – pagrindinio energijos šaltinio. Pagal tai, iš kokių grūdų miltų iškepta, duona skirstoma į kvietinę ir ruginę. Nustatyta, kad vertingiausių maistinių ir biologinių savybių turi juoda ruginė duona. Ją valgant cukraus kiekis kraujyje didėja lėtai, o tai svarbu sergantiesiems cukriniu diabetu. Tiesa, juodos duonos iš rupių miltų nerekomenduojama valgyti žmonėms, kurių padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergantiems kepenų ir virškinimo trakto ligomis. Be to, pastariesiems geriau rinktis be mielių keptą duoną. Sergantiesiems inkstų nepakankamumu geriau valgyti specialiai kepamą baltyminę duoną, o sergantiesiems cukriniu diabetu – dietinę duoną, kuri yra be druskos, su mažesniu baltymų ir angliavandenių kiekiu.

Ruginė sveikuolių duona

300 g raugo, 2 kg ruginių miltų, 200 g avižinių dribsnių, 200 g linų sėmenų, 100 g sėlenų, 100 g cukraus, 2–3 šaukštai druskos, 1,3 l vandens.

Miltus su visais priedais išmaišykite ir užpilkite verdančiu vandeniu. Su mediniu šaukštu viską gerai išmaišykite ir įdėkite raugą. Vėl gerai viską išmaišykite, uždenkite drėgna drobe ir palikite 12 val., kad tešla pakiltų. Kepimo skardą ištepkite aliejumi ir supilkite tešlą. Kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 1,5 val.

Duonos sriuba

2 stiklinės džiovintos duonos, 1 stiklinė aguonų, 0,5 stiklinės cukraus, 0,5–1 l vamdens, žiupsnelis vanilinio cukraus.

Aguonas nuplikykite karštu vandeniu, nusausinkite ir du kartus sumalkite mėsmale per tankų sietelį. Jas užpilkite šaltu virintu vandeniu, suberkite cukrų, vanilinį cukrų, duonos gabalėlius ir viską gerai išmaišykite.

Ruginė duona su vaisiais

0,5 kg rupių ruginių miltų, 0,5 kg kvietinių miltų, 100 g avižinių dribsnių, 100 g kvietinių sėlenų, 180 g cukraus, 2 šaukšteliai druskos, 100 g graikiškų riešutų, 100 g linų sėmenų, 2–3 saujos džiovintų vaisių, 50 g sezamo sėklų, 1 l šilto vandens, 0,25 l raugo.

Sudėkite visus produktus, išskyrus vaisius. Mediniu šaukštu tešlą maišykite apie 15–20 min. Tada suberkite džiovintus nesmulkintus vaisius. Juos pasirinkite savo nuožiūra. Kepimo skardą patepkite aliejumi, pabarstykite sezamų sėklomis. Sudėkite tešlą, viršų irgi pabarstykite sezamų sėklomis. Uždenkite ir palikite kilti šiltoje vietoje 6–8 valandas. Duoną kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 1,5 val.

Duonos tortas

300 g juodos duonos, 400 g varškės, 100 g sviesto, 4 šaukšteliai medaus, 1 stiklinė obuolių košės, 1 stiklinė cukraus pudros, 1 stiklinė grietinės, cinamonas, imbieras.

Duoną stambiai sutarkuokite. Duonos trupinius pakepinkite svieste, suberkite pusę normos cukraus, cinamoną, tarkuotą imbierą. Grietinę su likusiu cukrumi išplakite iki purumo. Varškę permalkite, sumaišykite su medumi ir su 2/3 plaktos grietinės. Į torto formą viską dėkite sluoksniais: duonos masė, obuolių košė, vėl duonos masė, varškė, duonos masė, plakta grietinė. Atšaldykite.

Tai įdomu

Jei susapnavote duoną…

Sapne matyti daug šviežios duonos reiškia svarbių materialinių, kūniškų ir dvasinių norų išsipildymą. Jei sapnuojate baltą duoną, laukia pasitenkinimas, jei juodą – trūkumai, bėdos. Jei sapne matote daug sudžiūvusios duonos, gresia skurdas ir kančia. Sutrupinta duona yra tarsi perspėjimas, kad jūsų laimei gresia pavojus. Sapne nešti duoną reiškia, kad patirsite nuostolių, o ją raikyti reiškia, kad gresia liga arba neištikimybė. Sapne valgyti supelijusią duoną, reiškia draugišką ir darnią šeimą. Jei moteris sapnuoja, kad valgo duoną, vadinasi, jos laukia liūdesys. Sapne rankose laikyti duonos plutą reiškia artėjančią nelaimę. O jei sapne matote kepamą duoną ar patys ją kepate, vadinasi, ateityje viskas seksis.