Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. birželio 25 d.
Laikas 12:56:25

Politika » Fukušima šiandien: augančios problemos ir likvidavimo kaštai

2014-02-03

atomine

Nors po avarijos atominėje Fukušimos elektrinėje Japonijoje praėjo beveik treji metai ir situacija iš pirmo žvilgsnio nurimus, tebelikęs visas pluoštas šio įvykio sukeltų problemų, kurių sprendimas pareikalaus daug jėgų, žinių ir finansinių resursų. Pagrindiniai klausimai yra keturi: 1) ką daryti su radiaciniu užterštumu, 2) kam prisiimti avarijos atsakomybę, 3) kaip sėkmingai uždaryti pačią elektrinę ir 4) ką daryti su šalies energetine ateitimi. Pažiūrėkime į kiekvieną iš jų smulkiau.

Sprogimas elektrinėje į orą išmetė didelį kiekį radioaktyvių medžiagų, kurios nešamos vėjo nusėdo aplinkinėse teritorijose, prilygstančiose Kauno apskrities dydžiui. Labiausiai užteršti miestai ir kaimai buvo evakuoti ir lig šiol daugiau nei 140 000 žmonių gyvena laikinuose būstuose, laukdami, kada galės sugrįžti namo. Nemažai gyventojų patys persikėlė į kitas Japonijos vietas, bijodami, kad radiacija pakenks jų pačių arba vaikų sveikatai. Negyvenamų vietų užterštumas taip pat kelia problemų: miškų savininkai vengia vykdyti sezoninius darbus, o ūkininkai – dirbti žemę. Tai darantiems gali tekti susitaikyti su tuo, kad jų produkcija viršys leidžiamus radiacijos reikalavimus ir nebus leista realizuoti, o jeigu ir neviršys – sulauks nepatiklių vartotojų žvilgsnių. Nepasitikėdami valstybinių institucijų atliekamais tyrimais, jie vengia Fukušimos gaminių dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai. Regionas neatrodo toks kaip anksčiau viliojantis ir turistams.

Bandydama spręsti užterštumo problemas, Japonijos vyriausybė inicijavo didelio masto radiacijos išvalymo kampaniją, kuri išankstiniais skaičiavimais gali kainuoti beveik 30 milijardų litų (palyginimui, 2013 m. Lietuvos valstybės biudžetas siekė 36 milijardus litų). Į šią sumą įtrauktas tik gyvenamųjų teritorijų valymas, o miškuose esančios radioaktyvios medžiagos bus paliekamos savaiminiam suirimui. Darbai – stogų ir grindinių plovimas, paviršinio žemės sluoksnio nukasimas ir išvežimas, nukritusių lapų ir šakų surinkimas – juda iš lėto ir užtruks dar kelerius metus. Nemažu klausimu išlieka ir tai, kur ir kaip keliasdešimt metų saugoti sukauptas radioaktyvias atliekas.

Diskutuojama ir dėl to, ar atominės elektrinės savininkė TEPCO kompanija išgalės prisiimti atsakomybę už sukeltus padarinius ir sumokėti už jų likvidavimą. Nors šiuo metu daugelį valymo ir kitokių darbų apmoka valstybė, pagal įstatymus milijardais skaičiuojamos išlaidos galiausiai turės būti grąžintos. Yra ne vienas abejojantis, ar TEPCO sugebės tai padaryti. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl už privačios kompanijos neatsakingumo sukeltą avariją turi sumokėti visi mokesčių mokėtojai. Ar galima toliau leisti veikti atominėms jėgainėms, jeigu joms neįmanoma pritaikyti taip vadinamo „teršėjas moka“ principo? Į tokias diskusijas yra įsitraukę tiek politikai, tiek akademikai, tiek ir šiam klausimui neabejingi eiliniai gyventojai.

TEPCO išlaidos taip pat auga ir dėl besitęsiančių Fukušimos elektrinės uždarymo darbų. Lig šiol reaktoriai reikalauja nuolatinės priežiūros, o jų aušinimui panaudotas ir radioaktyviu tapęs vanduo turi būti saugomas atskirose talpose. Ne vieną kartą buvo pranešta, kad pro susidariusius plyšius elektrinės sienose radioaktyvios medžiagos kartu su gruntiniu vandeniu buvo išplautos į šalia esantį vandenyną. Visa tai kelia nepasitikėjimą dėl TEPCO gebėjimų stabilizuoti situaciją. Šią žiemą iš reaktorių pradėti išiminėti radioaktyvaus kuro strypai yra tik ilgų darbų pradžia.

Iki galo nelikviduota ir dideles pasekmes turinti avarija padidino jau lig tol nemažu buvusį gyventojų susirūpinimą atominės energetikos saugumu. Po 2011 m. kovo patikrinimams sustabdytos visos šalies atominės elektrinės susiduria su šalimais esančiu bendruomenių pasipriešinimu ir šiuo metu nė viena jėgainė neveikia. Kad patenkintų milžinišką energijos poreikį, Japonija ženkliai padidino gamtinių dujų importą ir skiria subsidijas atsinaujinančios energetikos vystymui. Tuo pačiu vyriausybėje kuriami planai, kaip atkurti gyventojų pasitikėjimą ir grąžinti branduolines jėgaines į darbą. Šiuo metu valdančioji Liberalų demokratų partija nepritaria branduolinės energetikos atsisakymui ir siekia elektrines eksploatuoti dar bent du-tris ateinančius dešimtmečius.

Per šiuos trejus metus gyventojų susidomėjimas avarija Fukušimoje ir jos padariniais išgyveno potvynius ir atoslūgius. Pirmaisiais mėnesiais buvo jaučiamas nerimas, ne vienas prisidėjo vykdamas į regioną savanoriauti arba aukodamas pinigus pagalbą teikiančioms organizacijoms. Visos šalies mastu buvo paskelbta ir gyventojų aktyviai palaikyta elektros taupymo kampanija. Laikui bėgant, dėmesį patraukė kiti dalykai ir Fukušima daugeliui šiuo metu yra likusi nuošalyje. Diskusijas kartais sukelia pranešimai spaudoje apie radiacijos nuotėkius, aukštų pareigūnų vizitus regione arba nevyriausybinių organizacijų rengiamus protestus. Nors elektra tebetaupoma valstybinėse institucijose, privačios įmonės liovėsi dėjusios didesnes pastangas, o vyriausybė paskelbė, kad dėl susidariusios situacijos nesilaikys anksčiau išsikeltų kovos su klimato kaita tikslų ir per ateinančius metus padidins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Nors eiliniam Japonijos gyventojui Fukušimos avarija pergyveno savo „šlovės“ akimirką, specialistai besiklostančia situacija domėsis dar ne vienerius metus.


Wikimedia Commons nuotr.

Linas DIDVALIS
aplinkosaugos politikos studentas,
Tarptautinis Krikščioniškas Universitetas (ICU), Tokijas

zalioji-lietuva

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas