Birželio 6–8 dienomis Vilniuje ir Panevėžyje vyko projekto „BalticClimate – klimato kaitos įtaka Baltijos jūros regiono vystymosi galimybėms“ dalyvių susitikimas.
Projektą įgyvendina 23 institucijų atstovai iš 7 valstybių – Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos. Projekto tikslas – parengti bendrą visoms Baltijos šalims klimato kaitos valdymo priemonių rinkinį, kuris padės valstybėms prisitaikyti prie klimato kaitos ar ją sušvelninti. Priemonių rinkinys bus išplatintas Baltijos jūros regiono šalims valstybinėmis kalbomis ir viešai skelbiamas projekto internetinėje svetainėje (www.balticclimate.org). Projektą planuojama baigti šiais metais.
Projekto BalticClimate tikslas
Iš Europos regioninės plėtros fondo ir šalių dalyvių biudžeto finansuojamas projektas įgyvendinamas 2009–2011 m. pagal Baltijos jūros regiono 2007–2013 m. programą. Iš Europos regioninės plėtros fondo projektui skirta 4, 22 mln. eurų. Projektas BalticClimate yra ES Baltijos jūros regiono (BJR) strategijos dalis. Įgyvendinant projektą atliekami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama numatyti galimą klimato kaitos poveikį visam Baltijos jūros regionui ir atskiroms savivaldybėms.
Projektas suteikia galimybę Baltijos jūros regiono (BJR) apskričių, savivaldybių ir vietos savivaldos atstovams nagrinėti klimato kaitą bendradarbiaujant, siekiant tvarios plėtros ir taip didinant savivaldybių bei regionų konkurencingumą. Klimato kaitos iššūkiai ir galimybės nustatomi tam tikroje kiekvienos šalies tikslinėje teritorijoje (iš viso 7 teritorijose) ir plačiau vertinami žemės ūkio, energetikos, transporto ir gyvenamųjų namų statybos sektoriuose.
Prisitaikymo prie kintančio klimato metodika
Lietuvos partneriai šiame projekte – Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. „Prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai tampa vis aktualesni, – pastebėjo viceministras. – Tokie sprendimai svarbūs vietos (savivaldybės) lygmenyje planuojant ūkinę veiklą, rengiant teritorinio ir strateginio planavimo dokumentus ar priimant kitus sprendimus“.
Viceministras paaiškino, jog Lietuvos tiksline teritorija pasirinktas tipiškas žemės ūkio rajonas – Panevėžys. Viceministras atkreipė dėmesį, kad klimato pokyčiai vis didesnės įtakos turės dirvožemių struktūrai, žemės ūkio produkcijos derliui, augalų rūšims, todėl nepakanka į šį procesą reaguoti tik mažinant neigiamą klimato poveikį, tam reikalingos ir priemonės, kurios padėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Žemės ūkio ministerijos užsakymu parengta prisitaikymo prie klimato kaitos metodika, pagal ją išanalizuota Panevėžio rajono situacija ir parengta studija „Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio galimybių analizė Panevėžio rajone“.
M.Kuklierius pažymėjo, kad šia metodika galės naudotis ir kitos šalies savivaldybės. Tiriant prisitaikymo prie klimato kaitos ypatumus, pagrindinis dėmesys skiriamas žemės ūkio sektoriui, kaip jautriausiam ir labiausiai pažeidžiamam. Žemės ūkio sektoriui svarbu kuo greičiau prisitaikyti, nes struktūroje betarpiškai susipina gamtiniai, socialiniai ir ekonominiai poreikiai.
Viceministras pastebėjo, kad klimato kaita yra ilgalaikis procesas, todėl ir prisitaikymo prie jo priemonės bei jų įgyvendinimo galimybės pagal svarbą skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes (pastarosios apima beveik visą šimtmetį). Taip pat labai svarbu numatyti būdus, kaip savivaldybėms rengti teritorinius bei strateginius planus, atsižvelgiant į klimato kaitos aspektus.
Prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio galimybės Panevėžio r. iki 2100 m.
Ekspertai, vertindami savivaldybės teritorijos pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, prognozes numatė iki 2100 m., išskirdami atskirus laikotarpius: 2011–2040 m, 2041–2070 m ir 2071–2100 m. Skirtingos teritorijos ar jų dalys pagal pažeidžiamumą klimato kaitai suskirstomos į 5 kategorijas – nuo atsparios (1 kategorija) iki labai stipriai pažeidžiamos (5 kategorija).
Studijoje pažymima, kad Panevėžio r. savivaldybės teritorija 2011–2100 m. nepatenka į labai pažeidžiamų teritorijų kategoriją. Iki 2070 m. vyraus silpnai pažeidžiamų teritorijų plotai. Didžiausias Panevėžio r. savivaldybės teritorijos pažeidžiamumas numatomas 2070–2100 m., kai Panevėžio r. teritorijoje bus pakitęs dirvožemio našumas.
Viceministras M.Kuklierius kaip prisitaikymo prie klimato kaitos priemonę įvardijo subalansuotą teritorinę plėtrą. Tai ir kompleksiniai žemės konsolidacijos projektai, ir ekologinis ūkininkavimas, ir apleistų bei mažai derlingų žemių apželdinimas mišku, ir medžių juostų išplėtimas.
Galimybės ir grėsmės žemės ir miškų ūkiui
Kitas Lietuvos partneris Baltic Climate projekte – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko tyrimą, skirtą identifikuoti svarbiausias grėsmes ir galimybes, kurios dėl klimato pokyčių kils Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriams. Klimato kaitos galimybių ir grėsmių analizė atlikta, išskiriant atskirus sektorius – žemdirbystę, sodininkystę, miškininkystę ir gyvulininkystę.
Augalininkystė (galimybės). Vegetacijos periodo pailgėjimas didins daugumos lauko augalų produktyvumą, atsiras galimybės auginti alternatyvius ir C4 tipo šilumamėgius įvežtinius augalus, o sodininkystėje ir daržininkystėje atsiras galimybė įdiegti labai produktyvias pietų kraštų rūšis ir veisles. Šiltėjant klimatui, žemdirbiai turės didesnį augalininkystės technologinių priemonių pasirinkimą.
Grėsmės. Mažės sniego danga, todėl dar labiau išaugs augalijos iššalimo tikimybė, o šalčiui pažeidus sodus, uogynus ir kitas augalininkystės kultūras, didesnė bus ūkininkų pajamų praradimo rizika. Lietuvai tai ypač aktualu, nes pasėlių struktūroje didelę dalį sudaro žiemkenčiai augalai, o soduose ir uogynuose iki šiol auginamos veislės, kurios, nukritus oro temperatūrai, turi būti uždengiamos. Kylant temperatūrai, Lietuvai vis aktualesnė taps krušos problema. Dėl šio meteorologinio reiškinio ūkininkai patirs derliaus nuostolių.
Gyvulininkystė (galimybės). Lietuvoje bus galima pereiti prie pigesnių gyvulių laikymo technologijų (pvz., gyvulių laikymo lauke, „šalto“, pusiau atviro tipo tvartų, diendaržių ir kt.). Ilgesnis vegetacijos periodas leis pailginti ganymo laikotarpį, pasiruošti daugiau pašaro, jam naudoti įvairesnes kultūras. Tikėtinas poveikis Lietuvoje auginamų gyvūnų rūšinei struktūrai, bus galima veisti naujas veisles. Tai lems ir naujos produkcijos atsiradimą, sukurs papildomų verslo galimybių. Šiltėjantis klimatas leis naudoti efektyvesnes gyvulininkystės atliekų tvarkymo technologijas.
Grėsmės. Dėl aukštesnės temperatūros vasaros laikotarpiu pablogės sąlygos gyvulininkystės plėtrai: atsiras naujų ligų tikimybė, pablogės gyvulių laikymo sąlygos, išaugs perkaitimų, saulės ir šiluminių smūgių pavojus, o tvartuose blogės mikroklimatas. Gali tekti prisitaikyti prie naujų gyvulių šėrimo technologijų. Taip pat padidės nemalonių kvapų sklidimo dideliu atstumu nuo gyvulininkystės objektų pavojus.
Miškininkystė (galimybės). Auganti vidutinė temperatūra ir ilgėjantis vegetacijos periodas sukurs naujas galimybes – dėl šiltų žiemų padidės medžiojamosios faunos ištekliai bei pagerės sąlygos naudingoms ir perspektyvioms medžių rūšims išsilaikyti. Šiltos žiemos teigiamai veiks miškų dirvožemį, didės maisto medžiagų mineralizacija dirvožemyje, bus papildyti gruntiniai vandenys.
Grėsmės. Šiltesnės žiemos pagerins sąlygas medžių kenkėjams plisti. Dėl palankių mitybos sąlygų daugės elninių žvėrių, augs ir jų daroma žala. Nebus įšalo, todėl didės maisto medžiagų išplovimas ir skaidymasis dirvožemyje. Pasunkės miško ruošos sąlygos, todėl teks įsigyti naujos technikos miško ruošos darbams. Liūtys ir jas lydintys stiprūs vėjai taps vėjavartų priežastimi, dėl gausių kritulių padidės dirvožemio erozijos tikimybė, išaugs medžių pažeidimų pavojus, galimi žemės ūkio naudmenų ir miškų užtvindymo atvejai.
Žemės ūkio ministerijos informacija
