Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. rugsėjo 16 d.
Laikas 09:10:56

Statybos » Gyvenimas name be kampų

2015-06-30

Gyvenimas-name-be-kampu_articlethumb580

Kai beveik prieš dešimt metų Lietuvoje pradėjo dygti pirmieji molio ir šiaudų namai, ne vienas kraipė galvą ir gyvenančiuosius tokiame būste laikė keistuoliais.

Laikas parodė, kad vis daugiau jaunų šeimų geba apsieti be bankų malonės. Vilniaus rajone gyvenantys Daiva ir Mantas apie 30 tūkstančių litų kainavusį šiaudų namą pasistatė per pusantro mėnesio.

Ypatinga kalva

Lietuvoje kasmet pastatoma apie dešimt, o gal ir daugiau namų iš šiaudų. Statistinių duomenų nėra, tačiau išaugusi šiaudų paklausa ir tai, kad ūkininkai riša juos pagal užsakymus, liudija, jog norinčių gyventi ekologiškame būste gretos vis gausėja. Daiva ir Mantas, kaip ir dauguma kitų, sumaniusių apsieti be bankų malonės, gyventi po savo stogu ir niekam nesijausti skolingiems, nelaiko savęs keistuoliais. Jie turi tai, ko reikia kiekvienam žmogui, – tyrą orą, vandenį, erdvę, laisvę. Tiesa, Mantas prisipažino kažkada ėmęs kreditą. Vyras iki šiol gailisi šio žingsnio.

Rodydama savo valdas Daiva didžiavosi kiekviena sodybos vieta. Jauna moteris pasakojo, kad rinkdamiesi sklypą apvažiavo pusę Lietuvos. „Užlipome ant kalniuko tarp miškų ir pajutome, kad mūsų namai bus čia. Tik, kai pirmą naktį praleidome palapinėje, pastatytoje toje vietoje, supratome, kad anksčiau čia kažkas gyveno. Abu pajutome sklindančią kažkokią ypatingą energiją. Vėliau sužinojome, kad čia galėjo būti alkakalnis ar piliakalnis, – sakė pašnekovė. – Todėl namą nusprendėme statyti toliau, o ant aukštumos įrengti aukurą.“ Poros sklypas – be elektros, nėra ir vandentiekio. Visa tai bus vėliau. Manto planuose – saulės baterijos. Jų gaminamos energijos užteks visiems poreikiams, o kol kas gelbsti elektros generatorius. Svarbiausia, kad gyvenimas verda po savu stogu.

Svarbiausia žinoti, ko nori

Name be kampų Daiva, Mantas, aštuonerių Vilius ir dvylikos Dovydas jau praleido vieną žiemą. Nors vietoj durų, pasak Daivos, kurį laiką buvo tik polietilenas, prisikūrenus krosnelę tekdavo vaikščioti tik su marškinėliais.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tad svajojantys apie kitokį gyvenimą draugai ar draugų draugai neišsigąsta duobėto kelio per pievas ir mišką, kad pamatytų, kaip įsikūrė Daiva ir Mantas. „Svarbiausia žinoti, ko nori. Jei lyg norisi, lyg ne, geriau nesiimti jokių sumanymų. Pastebėjau, kad daugumai trukdo stereotipai. Iš anksčiau susikurtą įsivaizdavimą, kaip turi atrodyti statybos, reiktų pamiršti. Visos baimės kyla tada, kai žmonės namo statybą suvokia kaip kažkokį kelerius metus ar net ilgiau trunkantį vargą“, – sakė Mantas. Jis tikino, kad tinkamą gyventi namą galima pasistatyti per mėnesį. „Mums prireikė pusantro mėnesio. Dabar, kai turiu patirties ir žinau, ką ir kaip galima būtų daryti greičiau ir paprasčiau, tikrai apsisuktume per mėnesį“, – neabejojo vyras. Tiesa, liko velėna neužklotas stogas, tačiau tam prireiks tik vieno savaitgalio ir talkinančių bičiulių būrio.

Nuglostytas savomis rankomis

Mantas – dizaineris, tačiau pasak jo, bet kuris mėgstantis meistrauti vyras gali atlikti visus šiaudinio namo statybos darbus. „Nuo to, kiek gebi pasidaryti pats, kiek padeda šeimos nariai, draugai, priklauso ir namo kaina. Tad vienas gali jį pasistatyti už 20 tūkst. litų, kitas – du kartus brangiau. „Kuo daugiau darai pats, tuo namas mielesnis“, – šypsojosi Mantas. Ir iš lauko, ir vidaus šiaudinuko sienos nutapšnotos, nuglostytos savomis rankomis ir rankutėmis. Savaime suprantama, kad didžiausiais privalumas statant šiaudų namą – vietinės statybų medžiagos. Dėl šiaudų ar molio nereikia važiuoti į statybinių medžiagų parduotuves. „Ne veltui sakoma, kad gyveni ir mokaisi. Iš pradžių pirkome molį. Vėliau sodybos teritorijoje, netoli namo, radome jo apsčiai. Taigi, svarbu neskubėti, pirmiausiai išsiaiškinti, kas yra po ranka“, – iš klaidų ragino mokytis Mantas.

Svarbus niuansas

Daugiausiai žinių, kaip statyti namą iš šiaudų ryšulių, Mantas gavo iš šiaudinių namų statybos eksperto, šiaudinių namų statybos pradininko Petro Devižio, kurį vyras laiko savo mokytoju. P.Devižis atkreipė dėmesį į vieną labai svarbų niuansą: rąstinių namų savininkai ir statytojai dabar suka galvas dėl ateities, nes medinės sienos neatitinka naujų energinio efektyvumo reikalavimų. Šiaudinių namų šiluminė varža, anot jo, abejonių nekelia, nes šiaudų ryšulio varža, matuojant tą patį storį, yra geresnė nei medžio. Ji didėja kartu su ryšulio storiu. Standartinių Lietuvoje naudojamų mažųjų šiaudų ryšulių matmenys paprastai būna apie 35×50 cm, ilgis įvairuoja: maždaug nuo 70 iki 120 cm. Todėl sienos šiaudų užpildo storis būna apie 35 arba 50 cm, priklausomai nuo to, kaip guldomas ryšulys: ant šono ar ant pagrindo. Kai kurie ūkininkai, pamatę, kad yra paklausa, ėmė presuoti didesnius šiaudų ryšulius, kurių šilumos varža dar geresnė. Nenorintiems gaišti laiko ir turintiems lėšų gamintojai jau siūlo šiaudų skydus.

Sausi ir ilgi

Ieškodamas šiaudų šeimos namui Mantas žinojo, kad kuo šiaudai ilgesni, tuo jie geriau tinka namui statyti, nes ryšulys bus stabilesnis. Geriausiai tinka rugių šiaudai. Javai turi būti gerai nukulti, be grūdų, kurie gali privilioti graužikus. Ryšulys turi būti sausas, todėl šiaudai presuojami tik gerai išdžiūvę. Vežami ir sandėliuojami ryšuliai turi būti saugomi nuo kritulių, drėgmės. Šiaudų tankis turi būti apie 100 kg kubiniame metre, tad 35×50×100 cm matmenų ryšulio masė būtų 15–20 kg. Šis reikalavimas ypač svarbus statant be karkaso, kai visa apkrova (stogo konstrukcijų ir perdangų) tenka tik šiaudams su tinko sluoksniais. „Mūsų 4 metrų aukščio namas – labai tvirtas. Namas išsiskiria tuo, kad sienos stovi pačios sau, nieko nespaudžiamos. Toks šiaudų namas niekada nesusmegs. Sienos ir namo karkasas šiame name yra du savarankiški dalykai. Jų tarpusavio sąveika labai menka. Mūsų namas bus dar sunkesnis, kai ant gegnių, skirtų gyvai stogo dangai, sudėsime velėną“, – aiškino Mantas. Pasak jo, nutempus ant stogo laistymo žarną ir įrengus purkštuką, stogas žaliuos ir per didžiausiais sausras. O jei augs šilokai ar kiti sausrai pakantūs augalai, nereiks ir laistyti.

Gamtoje nėra kampų

Dažnai atvykusieji į sodybą užduoda klausimą: kodėl namas apvalus, o ne įprastas stačiakampis? „Seniai žinoma, kad apskritime daugiau vietos nei stačiakampyje. Kitas niuansas – ypatinga tokios formos namo energetika. Beje, gamtoje niekur nėra aštrių, stačių kampų. Taigi, nesuklysiu sakydamas, kad toks namas – labai gamtiškas, jis dera prie kraštovaizdžio“, – sakė Mantas. Jų šeimai buvo svarbu ir tai, kad apvalaus pamato liejimas daug pigesnis nei įprasto. Manto šeima pasinaudojo P.Devižo sukurta technologija, kai vietoj klojiniui skirtų lentų naudojama skarda. Prie namo statomo vonios namelio pamatus jis su žmona nuliejo per pusdienį.

Dabar, kai jau gyvena nuo pamatų iki stogo pasistatytame name, Mantas gali kompetentingai patarti, o jei reikia ir padėti nusprendusiems gyventi ekologiškame būste. Tačiau jis primena, kad ne sienos lemia žmogus pasaulėjautą. Mažinti vartojimą, atsisakyti civilizacijos primetamų „malonumų“, pakeisti stereotipinį mąstymą gali ne kiekvienas. Tik tie, kas nebijo būti kitokie nei dauguma, gali gyventi santarvėje su gamta ir pačiu savimi.

Infotekstas1

Nedidelius statinius galima statyti iš presuotų šiaudų blokų, juos sutvirtinant mediniais strypais, iš medinių statramsčių, lentų padarant angas langams ir durims. Tiesiai ant šiaudinių sienų uždedama stogo konstrukcija, kuri spaudžia sienas, kad šiaudai būtų suslėgti. Statant didesnius, sudėtingesnės formos pastatus iš šiaudų blokų, reikalingas laikantysis karkasas. Išliejami pamatai, sumontuojamas karkasas, uždengiamas stogas. Tada dedami presuoti šiaudų blokai ir užpildomas karkasas. Stogas montuojamas anksčiau nei sienos tam, kad lyjant lietui nesušlaptų šiaudai. Paskui iš lauko kalamas vielos tinklelis nuo graužikų, ir statinys tinkuojamas iš lauko ir iš vidaus, prieš tai išvedžiojus elektros instaliaciją. Labai svarbu, kad tinkas iš lauko pusės būtų laidesnis orui nei iš vidaus, kad neimtų pūti sienos. Tinkuojama molio ir smėlio mišiniu, iš lauko pusės pridedant ekologiškų rišiklių: smulkintų šiaudų, pjuvenų spalių, mėšlo. Pastarasis – viena pagrindinių rišančių medžiagų.

Infotekstas2

Ant šiaudinio užpildo sienų kaip tinkas naudojamas molis. Molis, tiksliau molingas gruntas, tinka bet koks, reikia tik nustatyti jo riebumą ir pridėti daugiau smėlio arba gryno molio, kad mišinys būtų tinkamas. Per riebus mišinys džiūdamas trūkinėja, per liesas yra nepakankamai stiprus. Molio sluoksnis saugo ir nuo galimo užsidegimo.

Lyginant su įprastais karkasiniais, šiaudiniai namai skiriasi tuo, kad karkaso užpildas – presuoti šiaudai – ne tik šiltina namą ir izoliuoja garsą, bet ir laiko, t. y. sustiprina karkasą. Todėl pats karkasas gali būti silpnesnis, atitinkamai sumažėja medienos sąnaudos ir karkaso įrengimo išlaidos. Karkaso užpildymas šiaudais yra labai kruopštus darbas, nes reikia užsandarinti tarpus tarp ryšulių, eilėmis dedant ryšulius kas metrą papildomai presuoti, paskui sieną lyginti nupjaunant išsikišusius šiaudų galus. Kruopštus darbas yra ir šiaudinės sienos tinkavimas. Bet pačios medžiagos – šiaudai, molis smėlis – yra daug pigesnės. Todėl karkasinė šiaudinė statyba labiau tinka tuomet, kai dalyvauja pats namo savininkas.


valstietis

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas