Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. rugpjučio 23 d.
Laikas 08:02:01

Klimato kaita » Įdomioji ekologija. Kas bendra tarp rankų plovimo ir klimato kaitos

2014-01-06

rankos

Žmonės Jungtinėse Valstijose plauna rankas vidutiniškai septynis kartus per dieną, bet daro tai daug aukštesnės temperatūros vandeniu nei reikėtų, manydami, kad tokiu būdu nužudo bakterijas. Energijos iššvaistymas šildant tą vandenį prilygsta mažų šalių metiniam kuro suvartojimui. Rankų plovimas karštu vandeniu nepadeda išsaugoti sveikatos, o tik priverčia sirgti mūsų planetą.

Dabar gyvename šaltuoju gripo sezonu, kai daugelis žmonių yra susirūpinę, kaip išvengti sveikatai pavojingų bakterijų. Tačiau pamirškite tai, ką manote žiną apie rankų plovimą, sako Vanderbilto universiteto Tenesyje mokslininkai.

Amanda R. Carrico, universiteto mokslo darbuotoja Energetikos ir aplinkos padalinyje, pasakojo „Nacionalinės geografijos“ žurnalistams, kad rankų plovimas dažnai yra „atvejis, kai žmonės mano veikiantys savo labui, bet iš tiesų vadovaujasi netiksliais įsitikinimais ir pasenusiu supratimu“.

A. Carrico sakė, kad „tikra tiesa, jog karštis žudo bakterijas, bet jeigu naudotume tokį karštą vandenį, kuris užmuša bakterijas, nusidegintume odą“. Ji paaiškino, kad verdantis vanduo (99.98°C) yra naudojamas sunaikinti bakterijas, pavyzdžiui, dezinfekuoti geriamąjį vandenį, kuris gali būti užterštas patogenais. Tačiau „karštas“ vanduo, naudojamas plauti rankas, vidutiniškai yra 40–55 °C temperatūros. A. Carrico teigia, kad po mokslinės literatūros apžvalgos ji „nerado įrodymų, jog karšto, bet dar nedeginančio odos vandens naudojimas galėtų naikinti bakterijas“. Net 4.4°C vanduo, pasirodo, naikina bakterijas tiek pat, kiek karštesnis vanduo, jeigu rankos tinkamai nuplaunamos ir nusausinamos.

Mokslininkė pažymėjo, kad karštas vanduo dažnai gali turėti nepalankų poveikį higienai. „Karštas vanduo dirgina odą ir gali pažeisti apsauginį išorinį jos sluoksnį, dėl ko oda tampa mažiau atspari bakterijoms“.

Naudoti karštą vandenį rankoms plauti yra ne tik nenaudinga, bet net žalinga, ypač gamtai, teigia mokslininkė. Pasak studijos, žmonės naudoja šiltą arba karštą vandenį daugiau nei šešis iš dešimties rankų plovimų. Pasirodo, toks skaičius, kaip apskaičiavo tyrėjai, turi reikšmingą poveikį planetai.

„Nors vandens temperatūros pasirinkimas plaunant rankas gali pasirodyti trivialus, bet kai jis padauginamas, pavyzdžiui, beveik iš 800 milijardų (tiek kartų rankas per metus nusiplauna amerikiečiai), išeina daugiau nei 6 mln. tonų anglies dioksido (CO2) emisijų kasmet“, – aiškina mokslininkė. Tiek teršalų patenka į atmosferą kaitinant rankų plovimui skirtą vandenį.

Šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičius prilygsta dviem anglimi kūrenamoms šiluminėms elektrinėms arba 1.25 mln. lengvųjų automobilių emisijoms per metus. Šis emisijų skaičius didesnis nei mažų valstybių, tokių kaip El Salvadoras ar Armėnija, metinė oro tarša. Jeigu visi JAV piliečiai plautų rankas vėsesniame vandenyje, būtų tas pats kaip pašalinti visas metines emisijas iš JAV cinko ar švino pramonės.

Amanda Carrico teigia nusprendusi plačiau apžvelgti rankų plovimą ieškodama lengvų būdų sumažinti klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas. „Paprastas žmonių švietimas gali duoti gerų rezultatų mažinant klimato kaitą“, – sako ji.

Po patalpų šildymo ir kondicionavimo vandens šildymas yra trečias pagal energijos suvartojimą namų ūkiuose, nes naudojamas daugelyje buities veiklų. Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje karšto vandens paruošimui tenka 15 proc. visos namų ūkiuose suvartojamos energijos.

Tyrimas apžvelgė ir drabužių bei indų plovimą. Norvegijos tyrėjai patvirtino, kad drabužių skalbimas 30 °C temperatūroje išvalo dėmes lygiai taip pat gerai, kaip ir 40°C temperatūroje, o sunaudoja trečdaliu mažiau energijos ir sumažina drabužių nusidėvėjimą.

Todas Sackas, Floridos medikų asociacijos narys, teigia, kad „nereikia karšto vandens – reikia muilo, vandens ir trynimo“. Jis pridėjo, kad Pensakolos Sveikatos departamentas Floridoje atsisakė vandens šildytuvų savo penkiose klinikose prieš dvejus metus, kai mokslinės literatūros apžvalga nepateikė jokių įrodymų, kad karštas vanduo būtų veiksmingesnis higienai. „Jie sutaupo 2500 dolerių kiekvienoje klinikoje kasmet, kuriuos panaudoja įsigydami perdirbtą popierių ir įgyvendindami kitus aplinkosaugos projektus. Tai poliklinikos, turinčios AIDS ir kitų sunkių ligų klinikas, tad į higieną jos žvelgia rimtai. Ir jie nenaudoja karšto vandens“, – teigia medikas.

Pagal http://news.nationalgeographic.com straipsnį parengė Monika Midverytė OFS


bernardinai_logo

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas