Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2014 m. rugsėjo 23 d.
Laikas 20:21:16

GMO » Išrasti pomidorą

2012-05-24

Ar pomidorai, brokoliai ir melionai yra išradimas ir ar jie gali būti patentuojami? Toks klausimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo keistas. Galingos kompanijos kovoja dėl teisės patentuoti patobulintus organizmus, o kritikai perspėja dėl monopolio grėsmės – net savame darže užauginta daržovė ateityje gali būti „autorinis produktas”, už kurį gali būti paprašyta susimokėti, panašiai kaip už viešai atliekamą muzikos kūrinį. O gal grėsmės perdėtos? Genetiškai modifikuotų organizmų patentavimas yra įprastas dalykas, tačiau kyla vis daugiau klausimų apie tai, ar gali būti patentuojamos augalų ir gyvūnų veislės, kurios išvestos netaikant genų inžinerijos.

Pagal ES teisę esminių biologinių procesų patentavimas yra draudžiamas, t.y. tradiciniu būdu veisiami augalai ir gyvūnai negali būti laikomi išradimu.

Vis dėlto Europos patentų biuras 2003 metais patenkino Izraelio valstybės prašymą patentuoti būdą, leidžiantį išvesti pomidorus, turinčius mažiau vandens. Iš tokių „sausųjų” pomidorų lengviau pagaminti pomidorų padažą.

Metais anksčiau kompanijai „Monsanto” buvo išduotas patentas, kuris saugo metodą, kai selekcijos būdu padidinamas antikancerogeninių medžiagų kiekis brokoliuose. Abu šie patentai buvo užprotestuoti remiantis Europos patentų konvencija, kuri teigia, kad esminiai biologiniai procesai nepatentuojami.

Nors ginčai netyla jau dešimtmetį, 2011-ųjų gegužę europinis patentas buvo suteiktas melionams, išvestiems tradicinio veisimo būdu. Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace” duomenimis, Europos patentų biure panašių paraiškų yra arti tūkstančio.

EP priėmė „netvarkingą dokumentą”?

Gegužės 10 d. Europos Parlamentas (EP) balsavo dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie esminių biologinių procesų patentavimą. EP paragino nepatentabiliais pripažinti tradicinio veisimo būdu išvestus produktus ir visus tradicinius veisimo metodus, įskaitant išmaniąją selekciją (angl. smart breeding) bei tradiciniam veisimui naudojamą veislinę medžiagą.

Rezoliucijoje sakoma, kad pernelyg didelė patentinė apsauga, ypač veisimo srityje, gali stabdyti inovacijas ir pažangą bei kenkti mažiems ir vidutiniams selekcininkams, nes tai ribotų jų galimybę gauti patentuotų organizmų genetinių išteklių. Kitaip tariant, kyla grėsmė, kad moksliškai tirti ir tobulinti patentuotą organizmą jau nebūtų taip paprasta.

EP nariai nebuvo vieningi balsuodami dėl šio dokumento. EP Liberalų ir demokratų frakcija boikotavo. Švedijoje išrinkta europarlamentarė Cecilia Wikström piktinosi, kad rezoliucijos tekstas buvo pateiktas tik prieš kelias dienas, trūko laiko diskusijoms ir analizei, o kitas liberaldemokratas britas Philas Bennionas rėžė, esą dokumentas pilnas klaidų. „Žinau, ką sakau. Pats esu fermeris ir mano mokslinis darbas yra apie selekciją”, – kalbėjo liberalas.

EP priimta rezoliucija neturi įstatymų galios. Europarlamentarai tik paragino Europos Komisiją (EK) pateikti išsamią ataskaitą apie galimus tokių patentų išdavimo padarinius. Pastarąjį kartą tokia EK ataskaita buvo pateikta 2005-aisiais.

Užaugo patentuotas augalas? Susimokėk!

„Iš viso nereikėtų leisti patentuoti gyvybės, bet jei dabar leis patentuoti ir natūralios selekcijos būdu išvestus augalus ir gyvūnus – tai bus tragedija”, – sako Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys, gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius. Pasak jo, ūkininkai taps priklausomi nuo patentus įsigijusių kompanijų, iš kurių pirks nevaržomai brangsiančias sėklas ir negalės laisvai veisti patentuotų gyvulių. Tai esą tiesiausias kelias į maisto monopolį, o kartu ir į maisto kainų augimą. Kaip pavyzdį gamtosaugininkas pateikia genetiškai modifikuotų augalų patentus turinčių kompanijų vyravimą JAV rinkoje.

Jeigu būtų leista kaip išradimą patentuoti, pavyzdžiui, bulvę. Kaip visa tai atrodytų realybėje? Įmonės „AAA Baltic Service Company” Europos patentinė patikėtinė Jurga Petniūnaitė piešia tokį hipotetinį vaizdą: tarkime, yra laukas, kuriame auginami patentuoti augalai, o šalia kiti laukai, kuriuose auginami nepatentuoti augalai. Kadangi vyksta natūralūs biologiniai procesai, sėklos gali būti pernešamos iš vieno lauko į kitą vabzdžių ar vėjo, patentuotų augalų gali atsirasti ir tuose laukuose, kur jų augti neturėtų. Patentuoto augalo savininkas gali pareikšti pretenzijų gretimų laukų savininkams, kad jie augina jo patentuotas kultūras.

Taigi, kaip teigia ir gamtosaugininkas A.Gaidamavičius, jei tyčia ar netyčia užsiaugintumėte patentuotų augalų sėklų, pagal garsiai nuskambėjusią intelektinės nuosavybės apsaugos sutartį ACTA jums grėstų baudžiamoji atsakomybė ir net kalėjimas.

Grėsmės – perdėtos?

Įmonės „AAA Baltic Service Company” Europos patentinė patikėtinė Otilija Klimaitienė situaciją vertina kiek kitaip: „Patento tokia yra teisinė prigimtis – gauti išskirtines teises dvidešimčiai metų ir uždirbti iš to pinigų. Už tai kompanija moka pinigus valstybei, kuri suteikia šitą išimtinę teisę. Tai yra aiškus visuomenės susitarimas.” Specialistė mano, kad teiginiuose, esą patentus įsigijusios kompanijos uzurpuos visą maisto pramonę, „yra šiek tiek rėksmingumo”. „Juk ir šiandien mes perkame sėklas, kurių negalime patys pasigaminti. Galų gale mus valdo didieji fermeriai, kurie irgi ne visai etiškais būdais gamina savo produkciją”, – dėsto O. Klimaitienė. Jos nuomone, uždraudus patentus augalams ir gyvūnams būtų suvaržyta intelektinės nuosavybės plėtra.

„Laikui bėgant pasikeičia ir požiūris. Kas atrodė neįmanoma prieš porą dešimtmečių, yra normalu dabar”, – įsitikinusi O. Klimaitienė, kuri jau dvidešimtį metų dirba patentavimo srityje. Pasak jos, klausimas kur kas platesnis nei vien galimi ginčai dėl patentuotų augalų auginimo, nes tam tikri patentuoti organizmai gali būti naudojami medicinoje ir kitur.

Teisiniai ginčai dėl selekcijos būdu išvestų organizmų patentavimo gali trukti dar bent metus. Europos patentų tarnyba tirs, ar „brokolių patentas” ir „pomidorų patentas” atitinka teisinius reikalavimus, tačiau socialinis, ekonominis ir ekologinis vertinimo aspektai nepaklius į protestų nagrinėjimo sritį. Gamtosaugininkas A.Gaidamavičius kelia ir dar vieną aspektą – etinį. „Žmogus juk gyvybės nesukūrė, jis tik patobulino ją šiek tiek, bet tai nesuteikia jam moralinės teisės patentuoti gyvą būtybę”, – įsitikinęs gamtosaugininkas.


Lina Pavalkytė, Jūratė Samušytė

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

vardas — 2012-05-26 12:47

Tai tam ir buvo ACTA inicijuota

bulve — 2012-05-24 16:00

nu jo, dar reikes ziureti ka savo darze seji, nes dar i kalejima gali pakliuti.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Asmeninės fotosesijos,krikštynų fotosesijos

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Pasaulis katės akimis 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas