Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2014 m. spalio 23 d.
Laikas 22:35:15

EKOVAIKYSTĖ » Jurga Lūžaitė. Apie televizorių, televiziją, internetą… Žodžiu, apie žiūrėjimą

2012-05-14

Mūsų šeima per metus bent keletą kartų iš pažįstamų ar giminių sulaukia pasiūlymo paimti televizorių. Matyt, daugiausia iš gailesčio. Nes kai žmonėms pasakai, kad nežiūri TV ir neturi televizoriaus, paprastai sulauki visiškai prieštaringų nuomonių – vieni sako, kad „jūs šaunuoliai. Ir mes taip norėtume, tik neišeina“(bet tokių nėra daug), kiti gi nuoširdžiai užjaučia mūsų vaikus („kaip jie gyvena be filmukų?“) ir nesupranta tokio pasirinkimo. Kartą į namų duris paskambino vienas tų prekybos agentų ir man atidarius pradėjo energingai siūlyti kabelinę televiziją. Pasakiau, kad nereikia. Jis aišku atkakliai pradėjo įrodinėti, kad reikia ir kodėl. Kai pasakiau, kad nereikia mažų mažiausiai dėl to, jog neturim televizoriaus ir dar tai yra mūsų sąmoningas apsisprendimas, vargšas neteko amo, kažkaip užsikirto ir staigiai atsisveikino.

Taigi – mes neturim televizoriaus. Tačiau ar tai reiškia, kad mes nežiūrim televizijos ar filmų online? Realiai, šiais laikais tiesiog pasikeitė objektas į kurį žiūrime. Juo vis dažniau tampa kompiuteris. O turinys? Ar galime jį pasirinkti ir patys nuspręsti, iš kokios informacijos norime kurti savo dienas ir kurių filmų spalvomis spalvinti savo pasaulėvoką? Juk anksčiau, na, bent prieš 10 metų, kai žmonės sakydavo, kad jie nežiūri televizoriaus, tai reikšdavo, kad jie eina į teatrą, skaito knygas… O dabar tai reiškia, kad… jie turi neribotą internetą. Mes taip pat turim internetą. Ir neturim televizoriaus. Todėl ir norisi pakalbėti apie žiūrėjimui skirtą laiką ir aplinkybes.

Prieš beveik 90 metų išrastas televizorius iš pradžių atrodė kaip stebuklas. Kai pirmą kartą Lietuvoje buvo transliuota televizija, televizorių mūsų šalyje iš viso buvo vos per 30. Mano mama pasakojo, su kokiu džiaugsmu eidavo į svečius pas kaimynus pažiūrėti žinių (vaikai žiūrėdavo žinias!), nes jie vieninteliai kaime turėjo televizorių. Tačiau gana staigiai televizorius tapo neatskiriama gyvenimo laimės dalimi. Ištisos kartos išaugo su senaisiais filmais, klasika tapusiomis laidomis. Turėti televizorių tapo nebe prabangos, o būtinybės ženklu. Nors šiuo metu internetas teikia sparčiausias ir neribotas galimybes, televizijos įtaka vis dar didelė. Žiūrėti madingą serialą ar pokalbių šou tampa būtinu daugybės žmonių ritualu. Kai kuriose žmonių grupėse neturėsite apie ką šnekėtis, jei nebūsite matęs vienos ar kitos laidos ar vakarykštės „mexicano“ serijos.

Tiesą sakant, nesu nusiteikusi prieš televizorių apskritai. Ir neniekinu žmonių, kurie jį turi. Tiesiog manau, kad vien dėl to, jog pažiūrėtum vieną kitą įdomią laidą (o tokių tikrai esama!) ar vertą dėmesio filmą, neprivalai iškęsti daugybės reklamų spąstų ir informacinių nuodų. Vėliau taip ir stebi, kaip tavo paties gyvenime pradeda dominuoti iš žydrųjų ekranų šniokščiantis negatyvumas ir tai pamažu keičia tavo požiūrį į pasaulį. Man labai patiko viename blog’e rastos „5 priežastys, kodėl neverta žiūrėti televizoriaus“ ir trumpas komentaras prie kiekvienos iš jų:

1. Reklama, kuri televizijose labai dažna, neretai prasta ir nervinanti.

2. Žinios. Karas, teroristiniai aktai, krizės, prievarta, kraujas, nužudymai – tai vakaro žinių „arkliukas“. Absoliuti dauguma naujienų perduoda mums vienintelę prasmę – „viskas blogai! Mes visi mirsim!“

3. Pokalbių šou. Esama laidų, kurių vedėjai, temos ir dalyviai priverčia „judėti“ žmogaus smegenis, tačiau daugiausia laidų remiasi ginčais, įžeidinėjimu, apkalbomis, žodžiu, kitų trūkumų parodymu ir jų aptarimu po to.

4. Serialai. Žmonės taip įjunka į serialus (kurie kartais tęsiasi ne vienerius metus), kad nebegyvena savo emocijomis ir džiaugsmais, nes būti kito gyvenimo stebėtoju daug paprasčiau.

5. Laikas. Laiko juk nesugrąžinsi, tiesa? Televizoriaus žiūrėjimas nesuteikia jums proto ir sveikatos, nekelia jūsų intelekto ir nedaro jūsų laimingesniais. Turtingu, protingu ir laimingu žmogų daro judėjimas, o ne judančių paveikslėlių stebėjimas.

Teko skaityti ir tokį pasisakymą apie televiziją: įjungiam televizorių – „įjungiam“ ir tam tikrus organus. Trileriai ir žinios „trinkteli“ per kepenis, siaubo filmai sujudina antinksčius, nuo melodramų norisi valgyti, o komedijas mes priimame giliai į širdį. Beje, kai žiūrime TV, sunaudojame viso labo 35 proc. energijos, gautos iš maisto – visa kita neišnaudota energija linkusi kauptis riebalų pavidalu. Amerikoje buvo atliktas eksperimentas dėl maisto ir TV žiūrėjimo sąsajos – per pirmą žiūrėjimo pusvalandį žmonės paprastai valgo gana nedaug, tačiau kuo ilgiau žiūri, tuo daugiau suvalgo. Dar viena statistika – vidutinis Vokietijos gyventojas per savo gyvenimą 10 metų atiduoda TV žiūrėjimui, Rusijoje – aštuonis, Amerikoje – dvylika metų televizoriui. O mokslininkai dar įspėja: 13-17 metų jaunuoliai, be jokių apribojimų žiūrintys meilės scenas per televiziją, du kartus dažniau susiduria su ankstyvu nėštumu. Nebraskos universitete buvo atliktas tyrimas apklausiant 15000 vaikų, kas jiems svarbiau – tėvai ar televizorius. Daugiau kaip pusė jų atsakė, kad televizorius. Beje, atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad nuolatinis TV žiūrėjimas tiesiogiai susijęs su vaikų agresija. Taip pat įrodyta, kad nelaimingais besijaučiantys žmonės paprastai daugiausia savo laiko praleidžia būtent prie televizoriaus. Nelaimingi žmonės tiesiog neranda kuo užsiimti ir dėl to televizoriui skiria daugiau kaip 20 proc. savo laiko. Bet svarbiausia tai, kad jie iš žiūrėjimo nepatiria jokio malonumo. Žiūrima todėl, kad nesugebama tam rasti jokios alternatyvos. Kai kurie mokslininkai vertina tai kaip tam tikrą priklausomybės formą: laikinas pasitenkinimas, kuris užpildo laiko perteklių ir nepasitenkinimo jausmas kaip pasekmė.

Šiaip jau, ne dėl visų šių bauginančių skaičiukų mes neturime televizoriaus. Kelis kartus tikrai bandėme prisijaukinti televizorių. Net tris mėnesius išbandinėjom nemokamai kažkurią kabelinę TV (niekam nesiūlau to daryti, nes paskui labai jau aktyviai turi įrodinėti, kodėl tokio gėrio pabandęs, nebenori „pusvelčiui“ iš jų užsisakyti). Televizorius tikrai yra laiko grobuonis. Jei jį turi, kai būni namuose, paprastai laikai įjungtą. Kai kurie sako, jog jiems namuose reikia kažkokio fono. O mes taip negalėjom – jei jau turim, tai ir sėdim prilipę. Iš pradžių žiūrėdavom tik tai, kas patinka. Paskui pamažu pradėjom žiūrėti ir tai, ką rodo. Nebeturi valios ir poreikio atsirinkti. Taip yra paprasčiau – paspaudi mygtuką ir sėdėdamas fotelyje gyveni (kitų) gyvenimą. Tada prasideda ginčai, kam ką atnešti ar padaryti kokį darbą, nes niekas nenori atsitraukti nuo „linksmybių rago“. Varginantis reklamos triukšmas taip pat padarė savo – kad sulauktum geros laidos ar filmo, esi priverstas priimti galybę visiškai nereikalingos informacijos ir vaizdinių. Taip ir supratom, kad tai ne mums. Galų gale – turime greitą internetą ir galime įvairias laidas, naujausius filmus bei visą įmanomą animaciją žiūrėti internete.

Internete nereikia laukti konkretaus laiko, kad kažką pažiūrėtum – čia viskas po ranka ir visada online. Jeigu jums nereikia nuolatinių sensacijų apie nesibaigiantį alkoholizmą, magus-ekstrasensus ar šeimynines popžvaigždžių dramas, tai anksčiau ar vėliau susidomėjimą televizija prarasite. Šiuo metu jau ir Lietuvoje yra bene dešimtis interneto puslapių, kuriuose įvairias laidas, naujausius filmus, animaciją galima tiesiogiai žiūrėti internete, online, neužkemšant savo kompiuterio (anksčiau, dar prieš porą metų, reikėdavo viską parsisiųsti). Be to, juos galima žiūrėti bet kuriuo metu ir praktiškai minimaliai susiduriant su reklama. Bene didžiausias tokios paslaugos pliusas – kad tai galima daryti nemokamai, antra – žiūrite jums tinkamiausiu metu, trečia – jūs bet kuriuo metu galite sustabdyti reginį ir užsiimti tuo, kuo norite, o po to tęsti peržiūrą nuo to momento, kur sustabdėte. Penkta – turite galimybę palikti savo atsiliepimą apie filmą ar laidą. Žinoma, atsiranda didelė rizika „užstrigti“ ties gerais filmais ir žiūrėti tai 24 val per parą. Dabar kiekvienas įgyją galimybę nuspręsti, ką nori žiūrėti ir kada. Reikia paminėti ir televiziją internete. Iš Lietuvoje veikiančių lietuviškų televizijos kanalų kol kas tiesiogiai laidas ir kai kuriuos filmus (neapribotus autorinių teisių įstatymo) galima tiesiogiai žiūrėti tik per LRT.

Taigi, nors mes ir neturim televizoriaus, nereiškia, kad NEŽIŪRIM apskritai. Nereiškia, kad nežinom apie naujausias laidas ir animacinius filmus. Tiesiog žiūrėjimo kultūrą bandome kurtis patys, o ne būti priklausomi nuo televizijos transliuotojų informacinių srautų (žinias apskritai labiau mėgstame klausytis per radiją). Taip pat galime patys nuspręsti, kokią animaciją žiūrėti, o kurios – ne. Kita vertus, pasirinkimo laisvė nėra tokia jau saldi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia gana rimto filtro, nes ir internete netrūksta įvairaus informacinio šlamšto bei nuolat iššokančios ir tūkstančius uždirbti ar susipažinti/pažaisti siūlančios reklamos. Bet čia gali pasirinkti bet kurį kitą puslapį ir jame žiūrėti tą patį. Aš tikrai pasvajoju apie televiziją be reklamos ir paviršutinių laidų, niekam nereikalingos brutalios informacijos… Gal tada ir priimtume kažkurį iš siūlomų televizorių… Bet kol kas to mūsuose nėra. Todėl mieliau liekame prie interneto ir galimybės patiems nuspręsti, ką ir kada žiūrėti. O jūs?..


worldtvpc.com nuotr.

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Aha — 2012-05-21 10:05

Viskam yra saikas.
Priešingu atveju – vieną priklausomybę keičia kita…:)

petriukas — 2012-05-15 10:21

Aš taip pat jau metus laiko nebežiūriu TV. Tiesiog vieną dieną supratau, kad tą įžūlią reklamą dar kažkaip galiu pateisinti, tačiau nuolatiniai laidų ir filmų anonsai mane galutinai pribaigė. Iš pradžių nežiūrėti buvo sunku – gerai, kad tai sutapo su atostogomis ir kelionėmis. Čia tikrai beveik tas pats, kas mesti rūkyti (žinau, nes ir rūkyti mečiau). Tačiau dabar jaučiuosi laimingas ir visiškai nepasiilgstu TV. Vėl po daugybės metų pertraukos pradėjau knygas skaityti. Pastebėjau, kad protas tapo daug aiškesnis. Ir svarbiausia, kad tapau laisvesnis, nes nebereikia žiūrėti į laikrodį ir laukti kada prasidės kokia laida ar filmas.

aš — 2012-05-14 20:20

Puikus požiūris ir labai naudinga informacija visiems,kurie pripratę prie televizoriaus.
Kurkime savo pasaulį !

Jelena — 2012-05-14 17:11

Sutinku su Jurga. Pas mus yra telekas, bet praktiškai jo nežiūrime. Dėl fono groja muzika kompe. Groja ta muzika, kuri patinka man. O dėl šiukšlių teisi 100%, užkrauna mūsų galveles belenkuom. Laukiu skaitmeninės TV, jei atjungs mus nuo visų kanalų, liks telekas kaip baldas :) Nėra blogo, kas neišeitų į gerą :)

qkas — 2012-05-14 15:58

Neturiu teliko jau keli metai ir esu nepaprastai laimingas atradęs savo pasaulį. Kartais svečiuose per prievartą tenka kęsti “šeimos nario” draugiją. Na – tai nepaprastai nemalonu, kai žmonės savo svečius užiminėja teliku :/ . Bandžiau kelis kartus žiūrėti savo noru, kas naujo per TV pas tėvus. Mane pribloškė reklamų gausa, o labiausiai – jų neapsakomas NAIVUMAS IR BUKUMAS. Visgi, 2-3 metai be teliko padaro stebuklus ir nuostabiai atveria akis į tikrąjį pasaulį aplink mus. Linkiu išmėgint. Įspėjimas – atsilaikysit po šios “netekties” tik atsikratę teliku arba bent jau visomis įmanomomis antenomis ir kabeliais. Kai kuriems tai bus sunkiau, nei mesti rūkyti ar pan.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Asmeninės fotosesijos,krikštynų fotosesijos

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Jei medžiai gamintų belaidį ryšį… 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas