Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. sausio 22 d.
Laikas 11:42:28

Energetika » Ką per dieną sukūrena lenkai?

2012-01-16

Vienas iš alternatyviųjų, aplinkai draugiškesnių šildymo būdų – biokuras, tačiau ir jo yra įvairaus. Jau nuo seno šiaudus ūkininkai laikė menkaverte atlieka. Tik mažą dalį jų gyvulių kraikui sunaudodavo. Likusius užardavo laukuose, kad supūtų, kas arti tingėjo – sudegindavo. Tačiau šiaudų fakelai iškeliauja užmarštin. Gudresni ūkininkai surenka laukuose viską – šiaudus, pakelės krūmus, grūdų atliekas ir iš jų mišinio gamina šiaudų ir pjuvenų granules.

Panevėžio rajone pats pirmasis granules pradėjo gaminti ūkininkas Alvidas Vaičiūnas. „Tai kad šita idėja sena kaip pasaulis, – kuklinasi ūkininkas. – Juk ne bunkeriuose gyvenam, yra internetas, pasiskaičiau ir pabandžiau“.

Iš pradžių įsigijo nedidelį granuliatorių, juo per dieną pagamindavo apie 300 kilogramų granulių, kurias nesunkiai parduodavo vietinėje rinkoje. Per trejus metus gamybą patobulino kiniškos gamybos granuliatoriumi, patį biokurą gamina įrenginys, kurį Alvidas pats sukonstravo iš seno sovietinio žolės miltų agregato. Dabar per dieną pagamina 5 – 6 tonas šiaudų granulių, lenkai už vieną toną moka po 100 eurų.

Alvidas turi 100 hektarų žemės, naudoja savo šiaudų ritinius, kai kurias atliekas jam atiduoda mažesni ūkininkai. Tikina, jeigu reikėtų pirkti šiaudus – gamyba būtų nuostolinga. Šiaudų granulių, nors tai puikiausias ekologiškas biokuras, Lietuvai nereikia, užtat Lenkijai tik duok. „Jie juokauja, ką jūs per metus pagaminate, mes per dieną sukūrename“.

Šiaudų granulėmis galėtų kūrenti ir šalies katilinės, tačiau, pasak ūkininko, jos nepritaikytos kūrenti tokiu kuru. „Kad būtų galima kūrenti šiaudų granulėmis, reikia specialaus katilo, jeigu ir jo nėra, tai specialaus degiklio. Šiaudų granulės yra toks tarpinis kuras – jeigu dujomis brangiau, tai malkomis ne taip patogu, reikia visą parą dirbti kūriku. Modernizavus šildymo sistemą šiaudų granulės puikiausiai tiktų namui šildyti. Kuras neteršia gamtos, na, ir ne toks jau brangus – tona kainuoja 350 litų“, – tikina A. Vaičiūnas.

Šiaudų granulių gamyba populiarėja, pats Vaičiūnas dar yra paleidęs linijas kituose rajonuose arba pasidalinęs technologija su kitais ūkininkais. Vienas jų – žemės ūkio kooperatyvas „Prie Paįstrio“. Jo direktorius Mikas Pačekajus sako pasinaudojęs Europos Sąjungos parama gaminti šiaudų briketus. „Šiaudus imsime iš savo ūkio, planuojame, kad biokuro gamyba turėtų sudaryti 15 procentų visų ūkio pajamų“. Briketai taip pat tinka namams šildyti ir katilinėms kūrenti.

Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Papalčiai“ direktorius Romas Kiltinavičius sako, kad visoje Europoje daug dėmesio skiriama biokuro gamybai, o mūsų valstybės suinteresuotumas menkas. Mat mūsų valdžia nepalanki toms veikloms, kurios gali suteikti naudą visuomenei, o gal tiesiog trūksta supratimo apie alternatyvios energijos gamybą. Direktorius įsitikinęs, kad biokuro gamyba perspektyviausia, nes šiaudų briketai turi paklausą ir ilgai sandėlyje neužsibūna. „Žmonės perka briketus ir jais kūrena namus. Vakarų Europos šalyse biokuras labai populiarus dėl to, kad yra pigus, ekologiškas ir neteršia aplinkos. Pasak R. Kiltinavičiaus, mes deginame anglis, dujas, o biokuro gamyba neskatinama.

Žemės ūkio ministerijos atstovai sako, kad Lietuvos laukuose slypi didžiulis biokuro potencialas. Šalyje – per 350 tūkstančių hektarų apleistų žemių, kuriose auga augalai, galintys tapti biokuro mase. Biokurui gaminti tinkami ir gluosniai – jų Lietuvoje auginama apie 600 hektarų. Biokurą galima gaminti net iš žolės, toks projektas parengtas Šilutės rajone. Planuojama gaminti biokurą iš užliejamų pievų žolės ir juo kūrenti mokyklų katilines. Tačiau vienas iš biokuro naudojimo stabdžių – nepritaikytos katilinės.

Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, nepanaudoto biokuro rezervai yra dideli, jų pakaktų visai Lietuvos vartotojams reikalingai šilumai pagaminti. Tačiau dabar šalies centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama šiluma sudaro tik kiek daugiau nei 20 procentų. Pavyzdžiui, Švedijoje šie ištekliai sudaro 85 procentus. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatyta iki 2020 metų šilumos gamybos šaltinius pritaikyti naudoti biokurą ir komunalines atliekas. Tam reikia apie 1,1 milijardo litų investicijų.


„EKO redakcija“

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Vacys — 2012-06-05 13:49

O kaip iš užsieniečių garantiją gausi, kai suges kažkas? Siųsi visą presą apžiūrai į kokią Kiniją?

vytas — 2012-04-09 12:19

Lietuvoje tuoj bus šieno granulių gamybos linija gamintoja Propelety; 1 -2 zmones gali aptarnauti linija; Grzau paziureti

petras — 2012-04-09 12:18

Yra geresniu nei siulo indre; Propelety, CPM,Khalis, Nova Pellet, Mikrom

Jonas — 2012-02-09 18:21

Radviliškio mašinos gamina jiems įrengimus – lietuviška, patikima.

Indrė — 2012-02-09 18:21

O juolab, kad biokuro gamybos linijų įsigijimą remia ES.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas