Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2017 m. liepos 28 d.
Laikas 10:48:50

NAUJIENOS » Ką reikia žinoti apie adaptogenus?

2016-11-22

adaptogenai

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojams terminas „adaptogenai“ greičiausiai nėra naujas ir nežinomas, bet daugumą kitų žmonių jis trikdo.
 
Šį keistą žodį daugelis išgirsta atsitiktinai, pavyzdžiui: nusprendę paragauti „kažko tokio“, kas dar nėra nusibodę, užsuka į rytietiškų patiekalų restoranėlį ar vegetarišką kavinę ir išgirsta pasiūlymą atsigerti arbatos su adaptogenais. O kas tai yra iš tikrųjų?
 
Išskirtiniai augalai
 

Adaptogenai – tai daugiausia žolelės (tiesa, ne visos – tam tikros, ypatingos), taip pat kai kurie grybai ir šaknys. Jų išskirtinumas tas, kad padeda kovoti su stresu, nerimu, nemiga, nutukimu, stiprina imunitetą ir pasižymi kitomis sveikatai naudingomis savybėmis.
 
Tokios priemonės daugelį amžių buvo naudojamos ajurvedinėje ir tradicinėje kinų medicinoje bei natūropatijoje. Dabar eilė atėjo ir vakarietiškai medicinai.
 
Kininis ženšenis, šventasis (siauralapis) bazilikas, eleuterokokas (sibirietiškasis ženšenis), migdomoji vitanija, kulkšnės šaknis, šaltalankio uogos, saldymedžio šaknis, rausvoji rodiolė, kordicepsas (grybas), tikrinis blizgutis, dar vadinamas nemirtingumo grybu, – tai tik keli populiariausi iš adaptogenų.
 
Nauda įrodyta
 
Pats pavadinimas – adaptogenai – leidžia suprasti, kad šios žolelės ir grybai sugeba adaptuotis prie žmogaus organizmo poreikių. 2010 metais atlikto didelio masto tyrimo rezultatai patvirtino, kad adaptogenai pasižymi „terapiniu poveikiu, gali kovoti su streso sukeltomis ligomis ir sveikatos sutrikimais bei pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę“.

Šie augalai gerina antinksčių darbą, veikia streso hormono kortizolio lygį organizme, išsklaido stresą ir nerimą, suteikia energijos, didina darbingumą, pašalina iš organizmo toksines medžiagas.
 
Kadangi adaptogenai kovoja su stresu ir slopina kortizolio pliūpsnius, juos vartojant – nesvarbu, kokia forma, – sveikatai daromas ir kitoks teigiamas poveikis. Taigi, be kita ko, adaptogenai:
 
• Gerina imuninės sistemos veiklą.
• Mažina autoimuninių sutrikimų, tokių kaip alergija, vilkligė, diabetas, bei vėžio riziką.
• Gerina atmintį ir dėmesingumą.
• Gerina virškinimą (ypač kenčiantiesiems dėl dirgliosios žarnos sindromo).
• Gerina kepenų ir inkstų darbą.
• Gerina miego kokybę.
▪ Lėtina organizmo senėjimą.
• Gerina potenciją ir vaisingumą.
• Gerina medžiagų apykaitą.
• Padeda atsikratyti antsvorio.
 
Bet kokia forma
 
Kaip geriausia vartoti adaptogenus? Jie geri bet kokia forma – net ir kaip maisto papildas. Juolab kad tokiu atveju galima pasirinkti reikalingiausius adaptogenų derinius arba vartoti vieną, „gryną“ produktą.
 
Dar viena galimybė – gerti žolelių arbatas. Kadangi adaptogeninės savybės būdingos daugybei įvairiausių rūšių augalų, būtina atsižvelgti į kiekvieno jų specifinį poveikį ir rekomenduojamas dozes.
 
Adaptogenų „topas“
 

Štai keli populiariausi – ir prieinamiausi – adaptogeninėmis savybėmis pasižymintys augalai.
 
Ženšenis. Arbata iš ženšenio šaknies yra puikus ir labai sveikas kavos bei energinių gėrimų pakaitalas. Šis augalas malšina skausmą, varo tulžį ir gerina plaučių darbą. Vaistinis ženšenio poveikis normalizuoja arterinį kraujospūdį, skatina endokrininės sistemos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Kai kamuoja neurozės ir stresas, ženšenis ramina. Be to, ženšenio arbata gerina miegą.

Neigiamo poveikio šis augalas neturi, prie jo nepriprantama.

Receptas: ženšenio arbatai paruošti reikės 2–4 g kokybiškos šaknies (šešerių metų). Ženšenio šaknies gabalėlį ir vieną pakelį bet kokios mėgstamos arbatos užpilkite stikline verdančio vandens ir 10 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies arba supilkite į termosą ir palikite 20 minučių. Gerkite geriau iš ryto arba dieną.
 
Eleuterokokas. Šiame augale yra praktiškai tų pačių medžiagų, kaip ir ženšenyje, dėl to jį dažnai vadina sibiriniu ženšeniu.
 
Be gerų savybių, būdingų visiems adaptogenams, eleuterokokas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina regą ir klausą, be to, mažina susirgti vėžiu riziką. Eleuterokokas didina ląstelių membranų laidumą gliukozei, pastebimai didina riebalų rūgščių oksidaciją.
 
Vaistinio poveikio turi ir eleuterokokų lapai, ne tik šaknys. Jie ruošiami ankstyvą pavasarį.
 
Eleuterokokų galima įsigyti įvairiausiais vaistiniais pavidalais arba užsiauginti ir prisiruošti patiems. Jų arbata verdama taip pat, kaip ženšenio šaknies, bet gerai vartoti ir antpilą.
 
Receptas: eleuterokokų antpilui reikės 50 g šaknų ir 500 ml alkoholio. Smulkiai supjaustytos šaknys užpilamos ir paliekamos 7 dienas. Tik svarbu nepamiršti antpilą retkarčiais paplakti. Vartoti jį rekomenduojama ne mažiau kaip du kartus per parą po vieną šaukštelį – pageidautina likus pusvalandžiui iki valgio.
 
Rausvoji rodiolė. Ją dažniau išgirsite vadinamą auksine šaknimi. Tokio vardo augalas nusipelnė už išskirtinį teigiamą poveikį organizmui. Žiloje senovėje Kinijos imperatoriai net siųsdavo specialias ekspedicijas į Altajų ieškoti auksinės šaknies.

Nuo kitų adaptogenų rodiolė skiriasi tuo, kad aktyviai veikia skersinių ir išilginių raumenų audinius, įskaitant ir širdies raumenį. Vos vieną kartą pavartojus šio augalo raumenys sustiprėja, didėja ištvermingumas.
 
Rausvoji rodiolė pastebimai aktyvuoja bioenergetinius procesus ląstelėse, mitochondrijos geriau utilizuoja angliavandenius, riebalų rūgštis ir pieno rūgštį. Raumenyse ir kepenyse padaugėja polisacharido glikogeno. Rezultatas – raumenys geriau funkcionuoja ir greičiau regeneruoja.
 
Auksinėje šaknyje esančios aktyviosios medžiagos skatina natūralią apykaitą ląstelėse ir gerina kolageno sintezę, todėl rausvosios rodiolės dažnai pasitelkiamos įvairioms lieknėjimo programoms vykdyti. Mat toks augalinis tonikas padeda žmogui prisitaikyti prie fizinių krūvių ir ribotos mitybos, išlaikyti audinių elastingumą – taigi, atsikračius antsvorio, nelieka suglebusios odos klosčių.
 
Mandžiūrinė aralija. Kaip ir rausvoji rodiolė, tai vienas veiksmingiausių adaptogenų norintiesiems numesti svorio. Aralija stiprina ir tonizuoja visą organizmą, aktyvuoja baltymų sintezę, mažina cukraus kiekį kraujyje, nes irgi didina ląstelių membranos laidumą gliukozei. Gliukozės oksidacija ląstelėse taip pat suintensyvėja. Nuo kitų augalų adaptogenų mandžiūrinė aralija skiriasi tuo, kad labiausiai mažina cukraus lygį – ji net naudojama gydant cukrinį diabetą.
 
Be to, aralijos šaknis pasižymi šlapimą varomosiomis savybėmis, taigi padeda metantiesiems svorį.
 
Tinka ne kiekvienam
 

Adaptogenai, nors ir natūralios sveikatos stiprinimo priemonės, tinka anaiptol ne visiems žmonėms. Jų paprastai nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims, nes kol kas nėra mokslinių duomenų apie adaptogenų poveikį joms.

Tokių priemonių geriau nevartoti ir kenčiantiesiems dėl didelio kraujo spaudimo, sergantiesiems širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis.
 
Prieš pradedant vartoti bet kokius adaptogenus būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kaip nuolat pabrėžia specialistai, jokios žolelės nėra tokios nekaltos, kokios atrodo, tad pradėti reikia iš lėto, mažomis dozėmis, paskui jas bus galima padidinti.
 
Jeigu nemėgstate gerti žolelių arbatų, adaptogenų miltelių galima berti ir tiesiai į maistą. O tokius kaip agrastinis (indiškasis) lapainis ar šventasis bazilikas patartina kasdien valgyti šviežius.
 
Ir atminkite, kad adaptogenai – kaip daržovės: visada geriau vartoti organiškai užaugintus.


panbalsas

 

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas