*/ ?>
Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2021 m. rugsėjo 28 d.
Laikas 22:21:23

EkoMada » Kad šiltai apsirengtume – kažką nurengiame… (video)

2012-11-30

Turbūt nežinojote, kad pūkiniai paltai, kurie šildo mus žvarbią žiemą, kažką nurengia… Ką gi jie gali nurengti? Gali, ir ne tik nurengia, bet ir sukelia turbūt žodžiais neaprašomą skausmą. Dėl mūsų šilumos „aukojasi“ paukščiai, nuo kurių, be jokių nuskausminamųjų, yra nuplėšiamos plunksnos.

Jau praeitais metais, bet ypatingai šiais, pūkiniai paltai – „ant bangos“. Žmonės kaip išprotėję ieško būtinai paltų su natūraliais pūkais. Garsiausi dizaineriai užkariauja podiumus su „pūkų magija“. Nuo podiumų ir blizgių viršelių mada skuba į pigesnes, liaudžiai prieinamomis kainomis prekiaujančias drabužių parduotuvių lentynas. Ir visi vaikšto, vieni kitus apžiūrinėja, gėrisi, užsikrečia „pūkų mada“ ir skuba pirkti, kad gražumu nuo kaimyno neatsiliktų.

Jei dar tokios neturite, pasidomėkite, kaip tas šiltas pūkelis „įkrenta“ į jūsų šilto palto vidų. Natūralu, pūkas turi atkeliauti iš kažkur. Galima manyti, kad jis yra nupešamas nuo jau maisto pramonei „paruoštų“, t.y. papjautų, paukščių. Tačiau tiesa kitokia – daugeliui žąsų plunksnos yra pešamos gyvoms. Visa tai – aukštosios mados vardan.

Pasekmės, žinoma, žiaurios – kraujuojantys paukščių kūnai. O pasiskųsti jie niekam negali. Laimingieji pirmiausia papjaunami maistui, tik vėliau yra nupešami, tačiau labiausiai vertinamas mados pramonės pirkinys – pūkai, kurie pešami nuo gyvų paukščių rankomis. Tokia prekė brangesnė, nes mechaninis plunksnų pešimas nuo skerdienos gali daryti įtaką jų kokybei. Ar galite įsivaizduoti, kokį skausmą jaučia paukštis?

Žąsų augintojai nesnaudžia, nes plunksnos – brangi prekė: švelniausių plunksnų kilogramas, nupeštų nuo gyvos žąsies krūtinės, kainuoja apie 94 litus. Nuo skerdienos nupeštų plunksnų kaina už kilogramą – tik apie 4 litus.

Apie trumpą žąsų gyvenimo pragarą gali paliudyti gyvūnų organizacijos darbuotojas Markas Miuleris. Jis stebėjo Vengrijos pešėjų brigadų brutalų darbą – moterys ir vyrai uždarbiauja fermose pešdami plunksnas nuo gyvų žąsų, atlikę darbą vienoje fermoje, jie keliasi į kitą ir tęsia „misiją“.

Tokių „darbščių“ brigadų yra daugelyje pasaulio šalių, vienos iš didžiausių yra, kaip minėjome, Vengrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Moldovoje.

Dauguma tokiuose ūkiuose gyvenančių žąsų „šį džiaugsmą“ išgyveno ne vieną kartą. Pavyzdžiui, pilkosios žąsys yra pjaunamos 12 savaičių, iki to laiko jos „nurengiamos“ vieną arba du kartus; baltosios žąsys, auginamos mėsai, yra pjaunamos 26 savaičių, o iki tol jos nupešamos net tris kartus.

Markas pasakoja, kad pešėjų brigados dirba kaip konvejeris: jokio gailesčio – tiesiog mechaninis darbas. Kai „nuplunksnavimas“ būna baigtas ir žąsų kūnai kraujuoja, labiausiai sužalotoms „pasiseka“ – joms be jokių nuskausminamųjų, tiesiog su adata ir siūlu, yra susiūnamos žaizdos.

Kai plunksnos atauga, maždaug po penkių savaičių, „pešimo šventė“ vėl kartojasi. Ir šitiek vargo, kad mes žiemą nesušaltume…

Nuo vienos žąsies vidutiniškai nupešama apie 150 gramų pūkų – pakankamas kiekis užpildyti vidutinio dydžio pagalvę. Jūsų paltuko vardan „nusirengia“ vidutiniškai trys žąsys.

Europos pešėjų ir plunksnų asociacija, kuri, žinoma, atstovauja šiai pramonei, sako, jog planuoja paskubinti etišką sertifikavimo sistemą ūkiams. Jų atstovai teigia, kad tik du procentai plunksnų yra nupešama nuo gyvų žąsų ir smerkia tokią praktiką, o visa kita, t.y. likę 98 procentai plunksnų, atkeliauja iš maisto pramonės.

Tačiau gyvūnų organizacijos „Keturi povai“ darbuotojas Markas tik nusijuokia iš tokios statistikos: „Industrijos atstovai, žinoma, skaičių „ima“ visai paukščių pramonei. Tačiau reikia suvokti, kad daugiausia kalbame apie žąsis.“

Pešėjų brigados – kaip mafija. Jos eina iš ūkio į ūkį, ima sukčiauti: sumaišo plunksnas nuo gyvų žąsų ir nuo skerdienos, taip parduoda tarpininkams už žymiai didesnę kainą. Visą procesą galima palyginti su narkotikų prekyba, kai pradedama nuo aukštos kokybės, gryno produkto, į kurį vėliau dėl bandymo pralobti „suplaukia“ priemaišos. Žinoma, kai tarpininkai „suuodžia“ tokius darbelius, atsiranda trys kainos – aukštos kokybės prekės, vidutinės ir žemos.

Jei turite sąžinę – jums bus šilta bei patogu ir su dirbtiniu palto pūku…

N-18


Parengta pagal dailymail.co.uk

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Melane — 2012-12-12 00:06

stipkit, nežmogai

valentinas somebody'ui — 2012-12-09 14:32

Jus garsus. Jums net skirta auksinė mintis:
“Ant galvos nors kuolą tašyk”.
Laimingo drypsojimo.

to valentinas P.S. somebody'ui — 2012-12-07 01:42

Tu, našus aparate, turbūt perskaityt nelabai sugebi, kas parašyta. Našus aparatas mechaniškai lupdamas plunksnas jas pažeidžia, krenta jų kokybė, be to, su juo negali nuimti nuo paukščio pūkų. Taip kad pūkai imami nuo gyvo gyvūno rankutėmis. Taip, paukščiai meta plunksnas, bet tik ne per 5 minutes. Tai yra nenutrūkstamas ir pastovus procesas. Anot tavęs, laukiniai paukščiai kaip gyvatės, sugalvoja ir kažkuria dieną numeta visas plunksnas, o paskui laksto kaip stručiai po mišką, nes negali pakilti į orą.

valentinas P.S. somebody'ui — 2012-12-06 02:41

Niekas pramoniniu budu nepesa gyvoms zasims pukus. Jie pesami paskerstoms zasims su specialiu nasiu aparatu. Neissigalvokite.

somebody — 2012-12-05 17:20

Taip pauksciai metai plunksnas, nes tai ju fiziologijoje, taciau pramone juk nelauks kol jos numes plunksnas, o ju nupesimas jau yra ne etiskumas, o tuo labiau gyvoms. Nepateisinama, o zmogus tikrai nesusals ir nuo kitokios striukes uzpilo.

valentinas P.S. — 2012-12-05 10:15

Bendram išsilavinimui:
“Būdingiausias paukščių raginis darinys – plunksnos. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios greitai virsta kontūrinėmis. Jaunikliai paprastai būna neryškių spalvų, patelės taip pat, tuo tarpu patinų šis apdaras gana spalvotas. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti.
Plunksnos yra negyvas darinys, todėl jos susidėvi, išblunka ir keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi 1–3 kartus per metus, ypač pasibaigus veisimosi periodui. Antuodegyje esančios pasturgalinės liaukos išskiriamu sekretu tepamos plunksnos, kad neįmirktų. Ši liauka ypač svarbi žąsiniams paukščiams, tuo tarpu vištinių, karvelių – sunykusi, o stručių ir einių – visai redukuota.”

valentinas Gėdai — 2012-12-05 09:42

Kokia nepamatuota neapykanta žmonėms. Žąsys taip atrodo, kada pačios keičia plunksnas. Ir nereikia žmonėms siūlyti rengtis neekologiškais, kūną šutinančiais prezevatyvais.

Gėda — 2012-12-04 17:05

Galima piktintis ar guostis,kad tai pesamos zasys,bet suradus kruopele tikrojo zmogiskumo,suprasit,kad tikrai kai kurie homo sapiens’ai yra baisiausi zverys….Ir nuogiem vaiksciot nereik,gali devet paltuka sintetini ar su tom “pramoninem”plunksnom po 4 Litus/kg…….

valentinas piskiui — 2012-12-04 13:58

Visi paukščiai meta plunksnas. Kas pusę metų. Antys net kas du tris mėnesius. Jei pūkus nenupeši ar nesurenki nukritusius, tai laukiniai paukščiai jais šildydami kloja lizdus. Gyvūnai irgi meta plaukus, o gyvatės net išsineria iš senos odos, tik jų “mylėtojai” nefotografuoja, nes gyvatės su nauja oda gražiai atrodo. Įdomu ką pasakytų “mylėtojai”, jei iš išnarų pasidarytum batus? Tarp kitko ir žmonių oda krenta, jei jos prausdamas nenusitrinsi, tai tau truks oro, o ir papilkėjusi oda atrodys nešvari. Ir t.t.

piskius — 2012-12-04 12:14

zasys meta plunksnas? ale nei girdeta nei matyta.

valentinas — 2012-12-04 10:35

Kodėl nė vienas besipiktinantis nevaikšto nuogas?

nežinojimas-ne liga — 2012-12-04 10:22

Ekodiena jau ima nusišnekėti. Vis labiau jūsų tinklapiu imu nusivilti. Anksčiau buvote įdomesni.
Temų nebeliko???

Šitos pešamos žąsys auginamos kelis šimtmečius, ir sėkmingai pešamos visame pasaulyje. Bet kurios pirmos pasitaikiusios kaimietiškos žąsies nenupeši. Tai turi būti speciali veislė. Geriausios – išvestos Vengrijoje.
Ne taip labai ir nukenčia tos žąsytės, jos tiesiog pačios labai meta plunksnas ir pūkus. Ir ne 2-3 kartus pešamos, bet normaliai laikomos kelis metus, nes suaugusi žąsis yra didelis lobis.
Informacija pateikta iškreipta ir labai stipriai “persūdyta”

viskas atsisuks — 2012-12-04 00:44

Išsigimęs pasaulis.

po velniu! — 2012-11-30 23:38

kaip taip galima?

Sorry, the comment form is closed at this time.

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas!


Joga Kaune, meditacija kaune






renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas