Visuomenė puikiai žino apie gydomąsias kanapių savybes bei piktnaudžiavimo jomis pasekmes, tačiau amerikietis pensininkas Billas Loftusas nusiteikęs įrodyti, kad kanapes galima naudoti visiškai kitais tikslais, rašo mnn.com.

B. Loftusas atrado naują kenafo, kanapių rūšies pluoštinio augalo, panaudojimo būdą, kuris gali padėti išspręsti sudėtingą pasaulinę problemą – CO2 dujų išskyrimą į atmosferą.

Kenafas (Hibiscus cannabinus) yra 4 000 metų senumo pluoštinis augalas, kilęs iš Afrikos ir galintis užaugti net iki 4 metrų aukščio. Iš 1 akro šiais augalais užsėto lauko išgaunama nuo 6 iki 10 tonų pluošto, kuris vėliau naudojamas popieriaus gamyboje.

Kenafas tikrai nėra mažai žinomas augalas, tačiau B. Loftuso dėka mokslininkai sužinojo apie ypatingą jo naudą – kenafas siurbte siurbia ore esantį anglies dvideginį.

Visi esame girdėję apie globalinį atšilimą, kurį sukelia į atmosferą išmetamos CO2 dujos. Nepaisant pasaulinių „šiltnamio dujų“ emisijos apribojimų, kasmet į orą išmetamas CO2 dujų kiekis nesikeičia, tad mokslininkams būtina kuo greičiau sukurti technologiją, galinčią absorbuoti šias klimato kaitą spartinančias dujas.

Kenafas gali tapti puikiu šios problemos sprendiniu, nes augdamas sugeria 3–8 kartus didesnį CO2 kiekį nei paprastas medis. 1 akro ploto neprižiūrimas kenafo laukas iš oro gali pasisavinti apie 10 tonų CO2 dujų, o itin kruopščiai prižiūrimas – net 20 tonų.

Tačiau net ir to nepakanka pasaulinėms CO2 emisijoms sureguliuoti ir stabilizuoti. Reikėjo išrasti technologiją, kuri gali efektyviai „siurbti“ CO2 iš oro ir sulaikyti jį visam laikui.

Būtent šiuo atveju mokslininkams labai pravertė Billo Loftuso, kelis dešimtmečius dirbusio ekologiškų pastatų konstravimo kompanijoje, žinios ir patirtis.

Jis pasiūlė genialią idėją – iš kenafo pluošto gaminti lengvus ugniai atsparius ir, svarbiausia, anglies dioksidą izoliuojančius betono blokelius, kurie būtų naudojami kaip statybinė medžiaga.

B. Loftusas užpatentavo savo išrastus 18 kilogramų sveriančius kenafo blokelius, kuriuos išbandė žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotame Haityje ir Pietų Afrikoje.

Įdomu tai, kad kenafo lapuose, kuriuos labai mėgsta vištos, yra daug baltymų (apie 34 proc. visos lapo masės), tad auginimo sezono pradžioje šių augalų lapai puikiai tinka pašarams. Dažnai gamtos stichijų siaubiamuose regionuose ši kenafo savybė yra itin svarbi.

„EKO redakcija“