Visiems norisi gyventi švarioje aplinkoje, o išėjus pasivaikščioti po parką ar mišką matyti, kaip bunda arba rudenėja gamta. Miške visada randi įvairiausių mažų gamtos stebuklų. Tačiau kodėl dažname miške aptinkame kalnus senų padangų, butelių, makulatūros? Kodėl teršiame tas vietas, į kurias tikrai vėl kažkada sugrįšime?
Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vidmantas Bražiūnas sako, kad rajone nėra miško, kuriame nebūtų šiukšlių. Tokios pat nuomonės ir Anykščių rajono miškų urėdijos darbuotojai. Miškininkai rūpinasi savo žaliaisiais plotais, tačiau kodėl žmonės taip elgiasi? Mes piktinamės visais: Seimo nariais, Vyriausybe, miestų vadovais, kaimynais, kolegomis, tačiau ar pažvelgiame į savo sąžinę? Anykščių rajono urėdijos atstovė spaudai Danutė Kinderienė sako, kad po įvairių talkų iš miškų išvežami didžiuliai sunkvežimiai, kuriuose surinktos statybinių medžiagų atliekos, stiklo tara, įvairios pakuotės ir pan.
Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Vidmanto Bražiūno teigimu, miškus dažniausiai teršia ne įmonės, o privatūs asmenys. Verslininkai labiau kontroliuojami dėl atliekų vežimo, o eiliniam gyventojui labai paprasta atsikratyti nereikalingų daiktų miške.
Miškininkai sako, kad bausmes už aplinkos teršimą numato šalies Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Mažiausia bauda už šiukšlinimą – 100 litų, tačiau kaip surasti pažeidėją? Kiekviename miške nepastatysi sargo, tačiau būna, kad reidų metu pavyksta sučiupti šiukšles atvežusį gyventoją. Šiukšlintojai retai kada išmeta įvairius pirkimo ar kitokius dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti pažeidėją. Miškininkai pritaria nuomonei, kad geriausia bauda yra tokia, kai šiukšlintojas pats tas šiukšles surenka ir dar kitus nurodytus miško plotus sutvarko. Rokiškio rajono Obelių girininkijos girininkas Kęstutis Skvarnavičius sako, kad žmogus, surinkęs svetimas šiukšles, vargu ar pats vėliau taip elgsis.
Mokslininkai yra nustatę, kad popierius gamtoje suyra per dvejus metus. Konservų dėžutės, skardinės – per 90 metų, plastiko pakuotės gamtoje gali išbūti 80 – 200 metų, na o stiklas dūlėja kone visą tūkstantmetį. Ką jau kalbėti apie kenksmingas atliekas: akumuliatorius, televizorius, šiferį, pasenusius vaistus, buitinės chemijos produktus ir pan., kurie tiesiog naikina gamtą.
Girininkijų darbuotojai teigia, kad sutramdyti šiukšlintojus galima nebent įvedus visuotinį atliekų mokestį. Tačiau reikia pripažinti, kad ne visuose miestuose yra sutvarkytas stambiagabaričių atliekų surinkimas. Jeigu įrengta tik viena tam skirta aikštelė, kurios adreso daugelis gyventojų nežino, kur jiems dėti nereikalingas atliekas? Tad ir veža automobiliu į artimiausią mišką.
Teisę bausti miškų teršėjus turi Aplinkos apsaugos agentūros, seniūnijos bei valstybinių miškų valdytojos – urėdijos. Ieškodamos teršėjų jos bendradarbiauja su policijos komisariatais. Tačiau žmogaus sąmonę gali pakeisti tik jis pats. Gal todėl miškininkai vienbalsiai pritaria posakiui: jei šiukšliname gamtą, vadinasi, mūsų viduje – kažkas negerai.
EKO redakcijos nuotr.
