Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. birželio 25 d.
Laikas 12:56:21

EKOVAIKYSTĖ » Kūdikių natūralioji higiena. Kas tai?

2012-01-17

Nors vienkartinės sauskelnės kūdikiams tarnauja vos kelias valandas, tačiau gamtoje jos dar „gyvens“ ne vieną šimtą metų. 2008 m. Lietuvoje gimė 35 tūkst. vaikų, kol jie užaugo, buvo sunaudota apie 175 000 000 vnt. sauskelnių. Galima tik įsivaizduoti, kokios milžiniškos krūvos užkasamos buitinių atliekų sąvartynuose.

Tačiau vis daugiau tėvų linkę rinktis ir kitus mažylių higienos būdus: vaikus augina su daugkartinėmis sauskelnėmis, kurių pasiūla per pastaruosius kelerius metus Lietuvos vartotojams gerokai pagausėjo, arba į pagalbą pasitelkia natūraliosios higienos principus.

Išvengiama komplikacijų

Kaip ir visi žinduolių jaunikliai, taip ir naujagimiai moka parodyti, kad atėjo laikas šlapintis ar tuštintis. Šis metodas gyvuoja tiek, kiek ir žmogus, tik buvo nepelnytai primirštas. Tačiau šiuo metu vėl prisimenamas.

Labai svarbūs keli principai: natūralus vaiko ritmas, kurį pastebi beveik visi tėvai (pvz., šlapintis po miego, tuštintis valgio metu arba ką tik pavalgius), vaiko į jį supančią aplinką siunčiami signalai (pvz., verkimas, niurzgėjimas, kojyčių rietimas ir pan.), tėvų vaikui rodomi ar sakomi ženklai (laikant virš indo prašymas tam tikrais garsais atlikti gamtinius reikalus, pvz., „piš, piš“, „ssss“) ir intuicija. Jos galia būna sunkiai paaiškinama, bet gerai suvokiama.

Natūraliosios higienos būdą pasirinko ir vilnietės mamos Danguolės Jakštienės šeima, kurioje auga du berniukai. Pirmasis vaikas Jakščių šeimoje šiek tiek ilgiau nei pusę metų buvo auginamas su vienkartinėmis sauskelnėmis, vėliau mama ėmė vaiką reguliariai sodinti ant naktipuodžio, o į kelnytes dėti apsiūtos marlės gabalus.

„Pradėjus lauktis antrojo vaikelio, mums nekilo abejonių, kokį būdą higienai prižiūrėti rinksimės. Pastebėję kūdikio norą šlapintis ar tuštintis, nešdavome jį virš vonios atlikti gamtinius reikalus. Aišku, buvo galima ir virš kitokio indo laikyti – svarbiausia, kad tai būtų patogi padėtis kūdikiui. Jei žmogutis jau moka sėdėti, galima ir ant naktipuodžio, ir ant klozeto, uždengto specialiu dangčiu, sodinti. Natūraliąją higieną pradėjome taikyti nuo pat gimimo“, – patirtimi dalijosi Danguolė Jakštienė.

Pagrindinė priežastis, paskatinusi tai daryti – vaiko sveikata. Mama Danguolė neabejoja, kad padidėjusi temperatūra, kūdikiui dėvint vienkartines sauskelnes, gali būti viena iš pagrindinių vyrų vaisingumo mažėjimo priežasčių.

Glaudesnis ryšys su kūdikiu

Vadovaudamasi natūraliosios higienos principais, mama nepamiršta kūdikio (kaip tai neretai atsitinka užsegus vienkartines sauskelnes), o bando įsižiūrėti ir įsiklausyti į vaiko siunčiamus ženklus, garsus. Taip užsimezga daug glaudesnis ryšys tarp kūdikio ir mamos. Kita, taip pat svarbi priežastis, paskatinusi šią šeimą eiti natūraliu keliu – bent kiek prisidėti prie taršos mažinimo.

Danguolė Jakštienė nė nesvarstė, ar finansiškai verta praktikuoti natūraliąją higieną, nes ir taip akivaizdu, kad pigiau. Juk natūraliosios higienos principas – „kuo mažiau šlapių kelnių“. Vadinasi, mažiau skalbimo ir išlaidų. „Nepirkome nei specialiųjų vilnonių ar medvilninių daukartinių kelnaičių, nes pati siuvau iš marlės įdėkliukus, turėjome keletą prilaikančių vilnonių kelnyčių. To ir pakako. Dar po paklode nakčiai visada tiesdavome avikailį ar vilnonį storą audeklą, kad nesėkmės metu lovos čiužinys liktų sausas“, – patirtimi dalijosi mama.

Danguolė Jakštienė įsitikino, kad natūraliosios higienos metodas tikrai paveikus: jaunėlis sūnus, būdamas pusantrų metukų, mokėjo sava kalba pasiprašyti šlapintis ar tuštintis.

Mokėsi iš knygų

Natūraliosios higienos teoriją naujam etapui prikėlė amerikietė Ingrid Bauer, parašiusi apie tai knygą „Diaper Free! The Gentle Wisdom of Natural Infant Hygiene“, prie to prisidėjo ir kita amerikietė Jean Liedloff su knyga „The continum concept. In Search of Lost Happiness“. Minėtosios knygos padėjo Danguolei Jakštienei atrasti tinkamą būdą įsiklausyti į vaiką, jo norus, taip padėti ir jam, ir sau, ir aplinkai.

Pasirinkus natūraliosios higienos propagavimą reikia pamiršti įtampą, mažylio spaudimą, barimą ir pyktį, kad neatliko gamtinių reikalų „laiku“, o sukaupti kantrybę, atrasti supratimo ir nepasiduoti užklupus vadinamajai „puodo krizei“, kai nepriekaištingai sėsdavęs ant naktipuodžio vaikutis dėl raidos pradeda spyriotis.


"EKO redakcija"

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas