Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2018 m. lapkricčio 14 d.
Laikas 05:50:54

Gyvūnija » Mažas padarėlis gyvenimą sugriauna

2015-03-24

Mazas-padarelis-gyvenima-sugriauna_articlethumb580

Atėjus pavasariui, saulė žadina kiekvieną gyvą sutvėrimą, vilioja ir žmones dažniau pabūti gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, gydytojas infektologas Juras Kaminskas informuoja apie tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas.

Aktyvios beveik visus metus

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija ir kitomis.

Ypač aktyvios erkės tampa ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5–7 °C, jos neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja uoslės jutimo organu. Kovas–spalis – tai erkių aktyvumo pikas. Aktyvumo trukmė ir jų dinamika tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimato sąlygų.

Vidutiniškai erkės gyvena nuo trejų iki šešerių metų. Erkės maitinasi tik krauju, joms nereikalingas joks kitas maistas. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai. „Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi iki 10 metų“, – pasakojo J.Kaminskas.

Kur geriau nesilankyti

Lietuvoje paplitusios kietosios erkės, jų galima rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Infekcinių ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintoja Lietuvoje yra europinė miško erkė.

„Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, kur randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių. Kad geriau pasiektų auką, erkės įkopia į žolę ar krūmus. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 metro. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10–20 cm virš žemės paviršiaus“, – pasakojo gydytojas infektologas.

P erneša ne vieną ligą

Lietuvoje populiariausios erkių pernešamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Erkinio encefalito galima išvengti pasiskiepijus.

„Erkinis encefalitas (EE) kartais vadinamas rusiškuoju arba Roslago encefalitu. Virusas aptinkamas kai kurių žinduolių, ypač nedidelių graužikų kraujyje ir žmogui perduodamas per erkes. Erkės, EE viruso nešiotojos, daugiausia paplitusios centrinėje Europos dalyje, Baltijos šalyse, Rusijoje bei Švedijoje. Trečdalis sirgusiųjų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą“, – kalbėjo gydytojas.

EE – viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų. Pasak gydytojo, asmuo, užkrėstas EE virusu, praėjus dviem ar trims savaitėms po įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Paskui dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas; gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo bei nugaros smegenų skysčio tyrimai. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai neveiklūs. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. Tik 30 proc. sirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visam gyvenimui išlieka šių psichoneurologinių požymių: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai, parezės. 9 proc. sirgusiųjų tampa nedarbingi. Geriausia profilaktinė priemonė nuo šios ligos – skiepai.

Pranašiški bėrimai

„ Boreliozė dar vadinama Laimo liga. Žmogaus užsikrėtimo šia liga principas panašus į EE. Siurbdama kraują erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, Laimo ligos sukėlėjų. Būdingiausias boreliozės simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm skersmens ir plinta toliau. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomų. Šių požymių atsiradimas reiškia borelijos bakterijų išplitimą po įkandimo, prieš tai odos bėrimo gali ir nebūti. Vėliau gali atsirasti neurologinių, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas. Nervų sistemos pakenkimo požymiai gali pasirodyti praėjus savaitei ar net mėnesiui po erkės įkandimo. Kartais praėjus net keleriems metams po užsikrėtimo borelioze įkandimo vietoje gali pakisti odos spalva – ji tampa melsva, panaši į nušalimą. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas“, – simptomus vardijo J.Kaminskas.

Gydytojas gali diagnozuoti ligą remdamasis paciento ligos istorija ir kūno apžiūra. Įtarus boreliozę ar norint patikslinti diagnozę atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai ir tiriamas nugaros smegenų skystis. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Jei po erkės įkandimo atsiranda būdingas odos bėrimas ar kitų neaiškių požymių, visuomet kreipkitės į gydytoją. Tačiau persirgus borelioze imunitetas neįgyjamas, tad žmogus gali susirgti šia liga pakartotinai. Kol kas nėra vakcinos nuo Laimo ligos.

Ne mažiau pavojingas užkratas

Anaplazmozė – dar viena erkių sukeliama liga. Buvo manoma, kad šia liga užkrečiami tik gyvūnai, tačiau pastaraisiais metais nustatyta, kad anaplazmos gali sukelti ligą ir žmonėms. Lietuvoje apie 10 proc. erkių nešioja šios ligos sukėlėjus. „Anaplazmozės simptomai primena erkinio encefalito pradinę stadiją. Ligai būdinga karščiavimas, galvos, nugaros, raumenų skausmai, silpnumas. Daugeliu atvejų ligos eiga būna švelni ar užsikrėtimas praeina visai be simptomų, pasveikstama savaime. Retais atvejais anaplazmozė gali pasireikšti sunkesniais simptomais.

Gydytojas diagnozuoti ligą gali iš kraujo tyrimų. Ši liga gydoma antibiotikais, o negydoma gali komplikuotis – pakenkti vidaus organams. Vakcina nuo šios ligos dar nėra išrasta. Užsienio specialistai, gydantys šia liga sergančius ligonius, teigia, jog anaplazmozė yra ne mažiau pavojinga nei kitos erkių perduodamos ligos. Persirgus anaplazmoze įgyjamas ilgalaikis imunitetas, todėl, net ir vėl užsikrėtus, šia liga nesusergama“, – kalbėjo gydytojas infektologas.

Ką daryti įkandus

Gydytojas infektologas pataria aptikus erkę ją kuo greičiau ištraukti. „Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.

Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko iki galo pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai, jeigu nesate pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito“, – patarimus dalijo J.Kaminskas.

Dalykine komunikacija


Klementina Puolikaitė – Guobė

valstietis_lt

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas