Vegetarizmas jau daugelį amžių yra turbūt viena kontroversiškiausių mitybos temų. Čia egzistuoja begalė skirtingų nuomonių bei požiūrių, kurie priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualaus supratimo, įsitikinimų ir vertybių. Vis dėlto, neretai mitai bei gandai nustelbia tikrus faktus ir asmeninę vegetarų patirtį. Tapus vegetaru, ne vienam tenka susidurti su stipriai įsigalėjusiais stereotipais, priprasti prie išvaizdą vertinančių žvilgsnių bei atsakyti į užduodamus klausimus.

Kodėl mes nevalgome mėsos?

Atsakymų gali būti daug, tačiau dažniausiai vegetaru tampama supratus, kad mėsa – tai kančia. Nėra nei vieno mėsos produkto atsiradusio taikiu būdu. Kad ir kaip būtų baisu, tačiau tenka pripažinti, jog po visomis spalvotomis reklamomis su šokančiais paršeliais, mūkiančiomis karvutėmis ir geltonais viščiukais slepiasi skerdyklos, kraujas bei baimės kupinos gyvūnų akys. Visas jų gyvenimas yra nesibaigianti, nuo visuomenės paslėpta, uždangstyta kančia. Rusų rašytojas Levas Tolstojus, kartą apsilankęs skerdykloje, nustojo valgyti mėsą, pasakęs, kad atsisako toliau būti skerdynių dalyviu. Nėra abejonių, jei žmonės pamatytų ilgą mėsos produktų atsiradimo kelią, vegetarų būtų žymiai daugiau. Nustoti vartoti mėsą yra mažiausia ką galima padaryti dėl niekuo nenusikaltusių gyvūnų, tampančių pietumis.

Kita priežastis dėl kurios atsisakoma vartoti mėsą yra ta, jog ji tiesiog nebūtina. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad žmogui iš prigimties yra būdinga valgyti augalinį maistą. Tai geriausiai patvirtina mėsėdžių ir žolėdžių organizmų skirtumai. Žmogaus anatominė struktūra, jo dantys, žandikaulis bei virškinimo sistema nėra artima plėšrūnams. Juk neturime nei aštrių ilčių, nei stiprių letenų, kuriomis galėtume nugalėti kitą gyvūną. Akivaizdu, kad mūsų ilgi pirštai, plokšti krūminiai dantys, ilgas virškinimo traktas yra pritaikytas vartoti augalinės kilmės maistą.

Ką mes valgome?

Tai vienas dažniausių, su neviltimi, vegetarams užduodamų klausimų. Augalinė mityba nėra tik salotos lapelis ir sauja lazdyno riešutų. Vegetarai valgo itin skanų bei sotų, tačiau neapsunkinantį maistą. Kiekvieną patiekalą, kuriame įprasta mėsa, galima pagaminti be jos. Čia svarbu fantazija ir atvirumas naujoms idėjoms. Mūsų soduose, daržuose bei parduotuvėse yra daugybė daržovių, vaisių, riešutų, uogų, grūdų produktų iš kurių galima gaminti neįtikėtinai gardžių valgių. Vis dėlto, neretai mėsos vartotojams yra sunku pripažinti, kad tai ką jie laiko tik garnyru, gali būti patiekalu. To ištakos dažnai slypi įsitikinime, kad tik nuo gyvulinės kilmės produktų galima sočiai ir skaniai pavalgyti, antraip netrukus pristigs jėgų.

Ar mums netrūksta energijos?

Vegetarams, vartojantiems subalansuotą, augalinį maistą, energijos nepritrūksta. Netgi atvirkščiai. Dažnai vegetarai yra fiziškai ir psichologiškai ištvermingesni už mėsos valgytojus. Daugelis tyrinėtojų patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetariškas maistas turi žymiai daugiau energetinės vertės negu mėsa. Ne vienam mėsos patiekalų mėgėjui yra pažįstamas persivalgymo ir sunkumo jausmas po sočių pietų ar vakarienės. Tuomet nesinori nieko daugiau tik prisėsti, pailsėti ir miegoti. Vartojant vegetarišką maistą to nebūna – pavalgius jaučiamas energijos antplūdis, o juk tam ir maitinamės. Be to galima pažvelgti į gamtą, kurioje plėšrūnai atkakliai puola savo auką, tačiau tik ją suėdę tampa apsunkę ir dažniausiai miega.

Dar XIX amžiuje buvo atlikta nemažai eksperimentų, kai grupei atletiško sudėjimo jaunuolių buvo skirta augalinė mityba ir stebima kaip tai veiks jų fizinę būklę. Šie bandymai parodė, kad po kurio laiko jaunuoliai tapo darbingesni bei stipresni. Neveltui tarp vegetarų yra daugybė sportininkų: dviratininkų, plaukikų, atletų, krepšininkų, tenisininkų, futbolininkų ir kitų sporto šakų atstovų. Jų pavyzdžiai bei pasiekimai tik patvirtina, kad mėsa ir energija nėra neatsiejami dalykai.

Ar mes nesergame?

Visi žino, kad patys ilgaamžiškiausi gyvūnai yra žolėdžiai. Taip yra ir su žmonėmis. Ne vienas vegetaras galėtų patvirtinti, kad pradėjus valgyti įvairų augalinį maistą serga labai retai arba neserga išvis. Vis dėlto, mėsą vartojantys žmonės negali tuo patikėti ir dažnai vadovaujasi pavyzdžiais, kuomet vegetaru tapęs žmogus nesirūpina savimi ir valgo vienodą maistą. Tada vargu ar galima išvengti sveikatos problemų.

Dažnai girdima teiginių, kad tam tikrų medžiagų neįmanoma gauti vartojant tik vegetariškus produktus. Tačiau mokslininkai įrodė, kad taip nėra. Pavyzdžiui, augalinės kilmės baltymus žmogaus organizmas įsisavina daug lengviau, o to kiek jo gaunama valgant vaisius, daržoves, riešutus ar grūdų gaminius visiškai pakanka norint būti sveikiems. Neveltui mitybos piramidės pagrindą sudaro augalinis maistas. Jį vartojant galima išvengti daugelio širdies, virškinimo bei onkologinių ligų.

Sena indų patarlė sako: „esi tai, ką valgai“. Taigi, mylėkime ir rūpinkimės savimi, galvokime, ką valgome. Tik būdami sveiki, žmonės yra laimingi, kupini energijos ir stiprūs fiziškai bei dvasiškai.

Greta Palubinskytė

Jolitos Bakūnaitės nuotr.