Daugelis mūsų galvoja: "Pasirinkęs natūralų produktą, būsiu saugus – sveikas". Vis daugiau žmonių domisi ekologiška kosmetika, maistu, žaliosiomis technologijomis, todėl natūralu, kad nesąžiningi verslininkai atrado naują pelningą nišą rinkoje – manipuliacija ekologijos ir natūralumo sąvokomis.
Kaip gi atskirti tuos tikrai saugius produktus?
Tarkime, užsiauginome ramunėlę. Net naudojant agresyviausias trašas, ji vistiek išliks natūrali. Bet perduos gaminiui trąšų ir aplinkos chemikalus (pvz. sunkiuosius metalus).
O štai norint jai gauti ekologiškumo sertifikatą, reikia atsisakyti sintetinių cheminių trašų ir kitų galimų chemikalų. Taip pat žaliava dukart per metus (priklausomai nuo sertifikato rūšies) yra testuojama.
Saugių produktų sudėtinės medžiagos (ingridientai) turi savo atskirus sertifikatus. Dažniausiai jie pažymimi žvaigždutėmis prie medžiagos pavadinimo ir apačioje yra paaiškinimas, kas taip pažymėtas ingridientas turi savo ekologiškumo sertifikatą.
Kas teisiškai gali vadintis natūralia kosmetika?
"Natūralia" kosmetika gali vadintis, jei joje (pagal ES standartus) yra bent 5% natūralios medžiagos. O tai gali būti… vanduo.
Kas teisiškai gali vadintis ekologiška kosmetika?
"Ekologiška" kosmetika gali vadintis ne tik, kai sudėtyje yra ekologiškų komponentų, bet ir pvz. tuomet, kai kompanija dalį pelno skiria ekologiškiems projektams plėtoti (užsiima labdara).
Pirkėjas ant produkto pakuotės rado ekologiškumo sertifikato ženkliuką – ar šis produktas jau saugus?
Anaiptol. Nei vienas sertifikatas nereikalauja ne tai, kad visiškai ekologiškos, bet ir pilnai natūralios sudėties, jeigu sertifikuojamas visas gaminys (ne atskiros žaliavos).
Kodėl?
Taikomasi prie gamintojų, kurie negali užtikrinti visiškai nekenksmingos gaminio sudėties dėl jo trumpo galiojimo laiko – tarkime, kremas pagamintas JAV, jis turi būti nugabentas iki Europos ir dar palaukti savo pirkėjo parduotuvės lentynose.
Gamintojai moka didžiulius pinigus sertifikacijos įmonei, taigi jeigu sertifikatas būtų per daug griežtas, jo niekam nereikėtų ir sertifikavimo įmonė bankrutuotų.
Kas leidžiama naudoti "natūralioje" ir ekologiškumo sertifikatą (jeigu sertifikuojamas visas gaminys, o ne atskiros žaliavos) turinčioje kosmetikoje?
PHENOXYETHANOL – Fenoksietanolis-iš naftos produktų gaunamas riebus, šiek tiek klampus skystis, turintis silpną rožės kvapą, aromatizatorius, konservantas (antimikrobinis poveikis), Toksinis (šaltinis: RTECS®- "Prehled Prumyslove Toxikologie; Organicke Latky," Marhold, J 1986), dirgiklis (odos, akių, plaučių RTECS®- "Prehled Prumyslove Toxikologie; Organicke Latky," Marhold, J 1986);
BENZOIC ACID – Benzoinė rūgštis – sintetinė, tirpiklis, konservantas, klampumo mažinimo agentas, neurotiksinis, kancerogenas, kenkia reprodukcijai;
DEHYDROACETIC ACID – susintetinta rūgštis, konservantas, antimikrobinis poveikis ir panašios medžiagos.
Ką gi daryti, norint nepakliūti į nesąžiningų gamintojų pinkles?
SKAITYTI SUDĖTĮ.
Gaminys gali būti 100% ekologiškas tuo atveju, jeigu kiekvienas (!) ingridientas bus sertifikuotas atskirai, kaip pilnai švari, ekologiška žaliava (tokius sertifikuotus ingridientus gamintojai pažymi etiketėse).
Jeigu sertifikuojamas visas gaminys, o ne kiekviena žaliava atskirai, greičiausiai gaminys nebus visiškai švarus ir nekenksmingas.
Autorė: Katerina Čaikauskienė
Alinos Lipovec nuotr.
