Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2017 m. rugsėjo 23 d.
Laikas 02:19:08

NAUJIENOS » Naudingiausios sėklos žmogaus organizmui

2017-05-03

seklos

Sėklos – puikus naudingųjų medžiagų šaltinis. Kokias sėklas rinktis, kurios iš jų yra pačios vertingiausios?
 
Ispaninis šalavijas
 
Štai keli faktai apie ispaninio šalavijo sėklas ir jose esančias organizmui naudingas medžiagas:

2,5 karto daugiau baltymų nei pupelėse;
3 kartus stipresnės antioksidacinės savybės nei mėlynių;
3 kartus daugiau geležies nei špinatuose;
6 kartus daugiau kalcio nei karvių piene;
7 kartus daugiau vitamino C nei apelsinuose;
8 kartus daugiau omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių nei lašišoje;
10 kartų daugiau ląstelienos nei ryžiuose;
15 kartų daugiau magnio nei brokoliuose.

Tai iš tiesų „stebuklingos“ sėklos, turtingos vitaminų ir mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų, baltymų ir antioksidantų. O omega-3 rūgščių ispaniniuose šalavijuose daugiau nei bet kuriame kitame augale.
 
Kuo konkrečiai naudingos šios sėklos mūsų organizmui? Jos gali palengvinti sąnarių skausmus, padėti numesti svorio, suteikti papildomos energijos bei apsaugoti nuo tokių rimtų ligų, kaip diabetas ir širdies nepakankamumas.
 
Sėklose nėra glitimo, dėl to ispaniniai šalavijai itin tinka žmonėms, kenčiantiems dėl celiakijos (gliuteninės enteropatijos) arba glitimo netoleravimo.
 
Dviejų JAV universitetų specialistai, tyrę ispaninio šalavijos sėklas, nustatė, kad vartojant jas ilgosios grandinės omega-3 riebiųjų rūgščių EPA (eikozapanteno) kiekį kraujyje galima padidinti 30 procentų.
 
Šiose sėklose taip pat yra ir alfa linoleno, priskiriamo trumposios grandinės omega-3 riebiosioms rūgštims, o žuvyje esama tik ilgosios grandinės rūgščių. Be to, naujausi mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad alfa linoleno rūgšties vartojimas padeda atkurti širdies funkciją ir saugo kepenis. Taigi mokslininkai ispaninio šalavijo sėklų vartojimą sieja su sveikesne širdimi, geresne smegenų veikla. Jų nuomone, mažos juodos sėklytės gali net palengvinti depresijos ir reumatoidinio artrito simptomus.
 
Granatų sėklos
 
Tai dosnus antioksidantų šaltinis, todėl granatai padeda apsaugoti mūsų organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų, be kita ko, sukeliančių ankstyvą senėjimą, poveikio.
 
Granatų sultys didina deguonies kiekį žmogaus kraujyje. Antioksidantai, kovodami su laisvaisiais radikalais, apsaugo nuo krešulių susidarymo. Vadinasi, granatų sėklos užtikrina gerą kraujotaką ir padeda normaliai aprūpinti audinių ląsteles deguonimi.
 
Granatai itin turtingi polifenolių (tai ypatinga antioksidantų forma), o polifenoliai mažina riziką susirgti vėžiu ir širdies nepakankamumu. O granatų sultys, kuriose yra taninų, anticioninų ir elago rūgšties, pasižymi net stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis nei žalioji arbata ir raudonasis vynas.
 
Gausios ir granatų vitamino C, kalio atsargos. Be to, visiškai nekaloringos sėklos yra puikiausias maistinių skaidulų šaltinis.
 
Antioksidacinės granatų savybės apsaugo nuo mažo tankio lipoproteino cholesterolio oksidacijos. Tai iš esmės reiškia, kad granatai saugo nuo kraujagyslių sienelių sustorėjimo dėl perteklinių riebalų, dėl ko sutrinka kraujotaka ir susidaro trombai.
 
Italai mokslininkai, girdę granatų sultimis laboratorines peles, pastebėjo, kad toms pastebimai (ne mažiau kaip 30 procentų) sulėtėjo aterosklerozės vystymasis.
 
Tačiau tai dar ne visos naudingosios granatų sėklų savybės. Šios sėklos dar padeda atkurti artrito pažeistas kremzles, palengvina uždegiminius procesus ir kovoja su kremzlinį audinį ardančiais enzimais.
 
Linų sėmenys
 
Maistinės skaidulos šiose sėklose sumažina staigius lipidų kiekio kraujyje svyravimus pavalgius – taip reguliuojamas mūsų apetitas. Danai mokslininkai iš Kopenhagos universiteto net yra sukaupę eksperimentinių duomenų apie linų sėmenų savybę slopinti apetitą ir padėti atsikratyti antsvorio.
 
Daugelį šimtmečių auginami linai garsėja savo nepakeičiamomis savybėmis. Dar Hipokratas rašė apie sėmenų naudojimą pilvo skausmams palengvinti. O imperatorius Karolis Didysis taip dievino šį augalą, kad net išleido įstatymą, reikalaujantį vartoti sėmenis maistui.
 
Pagrindiniai linų sėmenų privalumai – didelis alfa linoleno rūgšties, maistinių skaidulų ir lignanų kiekis. Būdama viena svarbiausių riebalų rūgščių, alfa linolenas neleidžia susidaryti medžiagoms, skatinančioms uždegiminius procesus, mažina aktyvuoto proteino C lygį kraujyje (aukštas šio baltymo lygis paprastai reiškia, kad širdies ir kraujagyslių sistemoje vyksta uždegiminiai procesai). Dėl alfa linoleno rūgšties ir lignanų poveikio linų sėmenys blokuoja navikų vystymąsi gyvūnų organizme, taigi gali padėti sumažinti onkologinių pakitimų riziką ir žmonėms.
 
Lignanai – augaliniai estrogenai, pasižymintys estrogeniniu ir antioksidaciniu poveikiu. Jie padeda stabilizuoti hormonų balansą, moterims palengvina PMS ir menopauzės simptomus, taip pat potencialiai gali sumažinti krūties ir prostatos vėžio atsiradimo riziką.
 
Sėmenų ląsteliena užtikrina sveiką virškinimą. Viename šaukšte neskaldytų linų sėmenų ląstelienos yra tiek, kiek pusėje stiklinės sėlenų. Tirpi sėmenų ląsteliena gali sumažinti širdies priepuolio riziką.
 
Smulkinti linų sėmenys dar naudingesni. Sėmenis galima sumalti kad ir kavamale, o paskui dėti į patiekalus – rytinius javainius, salotas, sveikuoliškus kokteilius.
 
Moliūgų sėklos 
 
Tai vienintelės sėklos, palaikančios organizme šarminę aplinką. Taip pat moliūgų sėklose labai daug baltymų: 100 g sėklų per dieną užtikrina 54 procentus žmogaus organizmui būtinos baltymų normos.
 
Daugelis vartojame tabletes bandydami išvengti B grupės vitaminų deficito, tačiau moliūgų sėklos šiuo atžvilgiu daug veiksmingesnės. Jos turtingos tiamino (vitamino B1), riboflavino (vitamino B2), nikotinamido ir pantoteno rūgšties (vitamino B3), vitamino B6 ir folato (vitamino B9).
 
Žmonėms, kurie dažnai jaučiasi prislėgti, moliūgų sėklos itin naudingos, nes jose esanti aminorūgštis L-triptofanas padeda kovoti su depresija.
 
Sėklos gali padėti sustabdyti tam tikrų rūšių inkstų akmenų formavimąsi, mat neleidžia kauptis kalcio oksalatui.
 
Ir galiausiai moliūgų sėklos yra labai veiksminga priemonė nuo vidinių parazitų.
 
Abrikosų sėklos
 
Šių vaisių kauliukų branduoliai, kaip ir dauguma riešutų bei sėklų, nepaprastai maistingi. Tarp juose esančių naudingųjų medžiagų yra amigdalinas, dar žinomas vitamino B17 pavadinimu. Jis žudo vėžines ląsteles ir taip apsaugo nuo onkologinių ligų.
 
Produktų, turtingų amigdalino, yra labai daug. Bėda, kad tie produktai praktiškai išnykę iš civilizuotų šalių gyventojų kasdienio valgiaraščio. Tuo metu bendruomenėse, iki šiol puoselėjančiose tradicinės virtuvės patiekalus, vėžiu sergama gerokai rečiau. Ir tik dėl to, sako mokslininkai, jog nacionaliniai valgiai gaminami iš produktų, turinčių amigdalino.
 
Kokie gi tai produktai? Be abrikosų kauliukų, vitamino B17 yra karčiuosiuose migdoluose (amigdalinas kartus, taigi saldžiuose migdoluose šios medžiagos nėra), obuolių sėklytėse, vynuogių sėklose, sorose, žaliosiose pupose, daugumoje uogų, manijokuose ir daugelyje kitų sėklų bei grūdų, išskyrus hibridus.
 
Amerikietis biochemikas Ernstas T. Krebsas, dar praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje pirmąkart išskyręs koncentruotą amigdaliną, primygtinai rekomendavo jį vartoti. Tvirtino, kad žmogus, visą gyvenimą kasdien suvalgantis 10–12 abrikosų kauliukų branduolių, veikiausiai niekada nesusirgs vėžiu.
                
Sezamų sėklos
 
Gali būti, jog tai patys seniausi iš visų žmonėms žinomų prieskonių.
 
Sezamų sėklos visada buvo ypač vertinamos dėl to, kad išskirtinai ilgai išsilaiko šviežios ir neapkarsta. Bet dar jos – kuo puikiausias magnio ir vario, taip pat kalcio, geležies, fosforo, vitamino B1, cinko ir ląstelienos šaltinis.
 
Be šių gyvybiškai svarbių maistingųjų medžiagų, sezamų sėklose yra du unikalūs ingredientai – sezaminas ir sezamolinas. Abu šie junginiai priskiriami lignanų šeimai. Pastaruosius jau minėjome aptardami linų sėmenis: lignanai geba mažinti cholesterolio kiekį žmogaus kraujyje, apsaugoti nuo padidėjusio kraujospūdžio bei pagausinti vitamino E atsargas (tiesa, kol kas pastarasis teiginys buvo išbandytas tik eksperimentuose su gyvūnais).
 
Taip pat žinoma, kad sezamai apsaugo kepenis nuo oksidacinių procesų.
 
Saulėgrąžų sėklos
 
Jos – išskirtinis vitamino E, pagrindinio riebaluose tirpstančio antioksidanto žmogaus organizme, šaltinis.
 
Vitaminas E keliauja po visą organizmą neutralizuodamas neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Tai labai svarbu, nes laisvieji radikalai gali pridaryti žalos visoms riebalų turinčioms struktūroms bei molekulėms – pavyzdžiui, ląstelių membranai, galvos smegenų audiniams.
 
Saulėgrąžose yra labai daug fitosterolių. Tai augalinės kilmės cheminiai junginiai, struktūra primenantys cholesterolį. Juos vartojant reguliariai ir pakankamais kiekiais blogojo cholesterolio kiekis organizme gali sumažėti, imuninė reakcija – pagerėti, kai kurių onkologinių ligų išsivystymo rizika susilpnėti.
 
Jau užsiminėme, kad saulėgrąžų sėkloms būdinga nepaprastai aukšta magnio koncentracija. O daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, jog magnis teigiamai veikia pasireiškiančius astmos simptomus, mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo migreninių galvos skausmų bei mažina infarkto riziką.
 
Kuminų sėklos
 
Apie kmyninių kuminų naudą žmonija žinojo dar antikos laikais. Šis prieskonis šimtmečiais garsėjo savo vaistingosiomis savybėmis. Kuminai gelbsti sutrikus virškinimui, taip pat yra geras antiseptikas. Jų sėklos turtingos geležies, užtikrina normalią kepenų veiklą.
 
O dar kuminai padeda atsikratyti paprastos, bet labai nemalonios slogos simptomų. Suskaudus gerklę, patariama gerti kuminų sėklų nuovirą su trupučiu džiovintų imbierų.
 
Kuminų sėklų sultys tonizuoja visą organizmą, todėl jas naudinga gerti ir visiškai sveikiems žmonėms. Teigiama, toks gėrimas gali paspartinti visus organizmo apykaitos procesus.
 
Kuminai taip pat laikomi galinga priemone kepenų ir inkstų funkcijai aktyvinti, jie gerina imuninės sistemos veiklą.
 
Juodieji kuminai, kitaip vadinami juodgrūde, nuo seno žinoma, gydo astmą ir artritą.
 
Vynuogių kauliukai
 
Juose ypač daug vitamino E, flavonoidų, linolo rūgšties ir polifenolių. Vynuogių kauliukų ekstraktas gali net apsaugoti nuo širdies ligų, staigių kraujospūdžio šuolių bei didelio cholesterolio kiekio kraujyje. Kauliukuose esančios fenolio dervos kontroliuoja lipidų oksidacijos procesus, sustiprina trombocitų agregaciją ir slopina uždegiminius procesus.
 
Vėžio tyrimams skirtas medicininis leidinys „Carcinogenesis“ yra paskelbęs, jog vynuogių kauliukų ekstraktas naikina vėžinių naujadarų plokščiąsias ląsteles, o sveikas ląsteles palieka nepaliestas. O visai neseniai žurnale „Applied and Environmental Microbiology“ publikuoti duomenis apie veiksmingą vynuogių kauliukų ekstrakto panaudojimą mažinant vadinamojo skrandžio gripo užkrečiamumą.


panbalsas
 

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas