MĄSTYK ŽALIAI » Neringa Milašiūtė. Pramonė klesti dėl mūsų tingumo

2012-06-21

Kam kepti tikrą naminę duoną, jei gali nusipirkti išpūstą „duonos gaminį”? Kam savo vaikui iškepti sausainių, jei gali jį „palepinti” sintetiniais traškučiais? Nors vieša paslaptimi yra tapęs nepasisotinimo jausmą sukeliantis E621 naudojimas, nors etiketės šaukia apie produkte slypinčius pavojus, vis tiek perkam, nes, rodos, manęs tai neliečia. Ir taip vieną po kito į savo skrandžius grūdam – odeles, atraižėles, pigius rafinuotus aliejus, cukrų, dažiklius, kvapiklius – ATLIEKAS. Nes taip pigiau, – atsakytų ne vienas. Besaikis vartojimo kultas iš sąmoningo vartotojo padarė sintetikos pramonei tarnaujantį tipažą. Nemąstantį, tik kraunantį į savo pirkinių krepšelį.

Zirziančiam vaikui ryškiausiomis spalvomis šviečiantis ledinukas, vyresnėliui paaugliui – geltonos spalvos limonadas, sau – litras šampūno už tris litus, pakaks visam mėnesiui, vyrui – „šlapiankės” už porą litų.

Kam galvot apie pasekmes, kam skaityt etiketėse esančias sudėtis – turbūt nustebtumėt sužinoję, kad ryškiomis spalvomis pigius ledinukus, limonadus nudažė tikrai ne burokėlių sultys, o sintetiniai dažikliai, paradoksalu, pavojingiausi augančiam organizmui, būtent vaikams skirtuose skanėstuose randami dažniausiai. Kas po to? – astma, dermatitas, egzemos, hiperaktyvumas.

Ar kada paskaitėte tos pigiosios skaniosios dešros sudėtį, kuria kaip dieviškąja mana maitinate šeimą pusryčiams? Ar žinote, kad dažniausiai ten mėsos nė su žiburio nerastum? Ar nors viena šeimininkė sugebėtų už 3 litus pagaminti kilogramą skaisčiai rožinės „šlapiankės”… Vargu. Tačiau pramonei tai padaryti grynas juokas… Vienas kitas emulsiklis, surišantis odeles, riebalus, miltus, vandenį į vientisą masę, pora dažiklių ryškiai spalvai ir… skanaus! Su pusryčiais gaunate dozę bevertės masės. Užuot namuose išsikepę kalakutienos krūtinėlės. Receptas paprastas – kalakutienos krūtinėlę įtrinkite prieskoniais (ne sintetiniu mišiniu ryškiomis spalvomis, bet druska ir žolelėmis iš savo daržo), pabarstykite kmynais, apdėkite lašinukais, suvyniokite į foliją ir kepkite orkaitėje apie valandą su puse. Turėsite naminio kumpelio rytiniams sumuštiniams, o paragavus nesinorės šeimos maitinti sintetinėmis dešromis.

O kaipgi tas šampūnas? – pigus, kvepia braškėmis, gausiai putoja…

Ne kaina lemia mūsų gyvenimo vertę, o kokybė. Ar manote, kad jūsų vaikas jus mažiau mylės, jei vietoj ryškiai geltono limonado jam namuose išspausite obuolių ir morkų sulčių. Tikrų obuolių, o ne tų, kur prekybos centro lentynose blizga ir nepūva ilgiausius mėnesius. Ar jausitės blogiau, jei pigų sintetinį šampūną pakeisite kad ir ramunėlių nuoviru ar acto, vandens ir poros lašų eterinio aliejaus mišiniu.

Mūsų odai nereikia sulfatais, parabenais, kvapiosiomis medžiagomis „praturtintų” kremų. Nė nepastebime, kaip mūsų lentynose rikiuojasi vienas už kitą „geresni” kremai – veidui, kūnui, rankoms, kojoms… Kaupiame, bet nesumąstome, jog nuo jų gražesnės netapome. Oda „pamaitinta” negyvu balastu sausėja, praranda natūralų blizgesį, o mes vėl perkame naują dėžutę chemijos. O iš tiesų odai reikia labai nedaug – nustebsite išbandę jūsų odos tipui tinkamą nerafinuotą aliejų – viena priemonė ir kūnui, ir plaukams, ir veidui puoselėti.

Tereikia netingėti ir nenumoti ranka. Dažnai girdžiu, kad gyventi sveikai – brangu. Taip teisintis gali tik apatiški ir apsileidę žmonės, kuriems vis vien ką valgyti – riebų mėsainį ar namuose ruoštą troškinį. Turbūt nesunku atskirti, kurie renkasi pirmąjį variantą ir nuo antsvorio vos velka kojas… Ar nutukusių paauglių tėvams nė motais, kokį maistą jų vaikai perka iš kioskelių. O gal vis dėlto tokia mūsų vartojimo kultūra? Nustebtumėte sužinoję, kiek nedaug reikia norint gyventi švariau tiek išore, tiek vidumi – tereikia netingėti ir nesivaikyti pigaus masiškumo. Nepamirškite, maitinti turite ne tik kūną, bet ir sielą. O kuo maitinti, renkamės patys.

Auksės nuotr.

Susiję straipsniai

Facebook komentarai:

Kiti komentarai

Zenonas — 2012-06-29 13:43

Jūsų straipsnis yra emociškai geras, bet vertinant logiškai – ne visai pateisinamas.
Pramonė ir smulkus verslas – į vieną nereiktų suplakt,i sprendžiant gamtosaugos klausimus . Susidaro nuomonė, kad kai augina daržoves bobutės ir neša turgun – tai sveikas, o pramoniniai produktai – užnuodyti. Atvirkščiai – “bobutės” ir smulkūs vargo-verslininkėliai nupurkščia – kuo pakliuvo, tręšia – kiek tik žemė pakenčia. Ir kur tu tikrinsi – vakar buvo – šiandien jau parduota. Be to, tyrimai per brangūs pavieniams atvejams.
Pramonė visada turi galimybę būt patikrinta pagal galiojančias normas. Kita bėda – per kyšininkus prakišami įstatymai, leidžiantys padidintus nitratų, pesticidų kiekius. Ir labai jau mažos pramonininkams baudos už pažeidimus (dar jeigu teisėjas ryžtasi bausti). Bet visa šita bėda palaipsniui sutvarkoma.
Stambūs gamintojai gali sau leisti išlaidas gamtosaugai (tik juos reikia truputį paprievartauti). Išvalytas Reinas buvo, Londone smogo beveik nebepamatysi. O įsivaizduokit, jei smulkios nenašios kepyklėlės ar kebabinės užpildytų gatvas, kiek plaučių vėžių padaugėtų? Taigi – stambiai pramonei reikia tik gerą kontrolės apynasrį uždėt. Kas smulkiam – beveik neįmanoma.

laime — 2012-06-22 12:59

pritariu autorei, zmoniu tingumas veda zmonija link degradacijos. Tingime rupintis vaikais – pakisame televizorius, kompiuterius, tingime pasigaminti jogurto – perkame sintetini.
Laiko trukumas? na nezinau.. kai tokie dalykai kaip maisto ar kosmetikos gaminimas tampa iprociu, supranti kad tai uzima maziau laiko, negu vaiksciojimas po prekybos centrus.

pravlaresa — 2012-06-22 12:55

Čia tiesos yra. Tačiau nepamirškite, kad mūsų senolės, būdamos vidutinio turtingumo valstietės ir miestietės turėjo tarnaites, kurios bent jau nudirbdavo juodus darbus arba dirbo ir prie maidto ruošos. Mokytojo ar gydytojo žmona nedirbdama turėjo bent jau ateinančiaą tarnaitę, o tai ir dvi. Šiandienos moteris plėšosi tarp namų ūkio ir darbo. Nes litas nebe tas. Pati dug gaminu maisto namie ir žinau ką tai reiškia. Namiškiai daug padeda ir nereikalauja sterilios tvarkos iš švaros.

Autorė — 2012-06-22 10:52

Matot, gyvenu Lietuvos provincijoj, kur labai aiškiai matosi žmonių tingumas ir apsileidimas. Taip, sutinku, kad apimta tik viena visuomenės dalis. Tačiau, rašiau grynai norėdama pasamprotauti ir išreikšti pasipiktinimą, kad žmonės net nesistengia..

Nijole — 2012-06-21 21:02

Šampūnu galvas plaudavom visais laikais, bet po plovimo aš visada perskalauju vandeniu į kurį įlašinta žibalo ir acto.

Zivile — 2012-06-21 20:23

Norint gyventi sveikai reikia daugiau laiko skirti maisto gamininimui ir pirkimui. Gal galit kas nors aiškiau papasakoti, kuom pakeisti šampūną iš parduotuvės?

Sinilda — 2012-06-21 18:23

Straipsnyje išdėstytos idėjos nėra naujos ir mums nežinomos. Jos pakankamai teisingos ir atspindinčios pramonės realybę. Tačiau aš manau, kad autorės verdiktas yra labai ekstremalus ir vienpusis – kad visų tendencijų priežastis yra tingėjimas. Būdama daug ir sunkiai dirbanti 2 vaikučių mama, aš galiu pasakyti, kad ir skaitau etiketes, ir perku maksimaliai “gryną” maistą, ir daug gaminu namie…tačiau… to kaina yra vos 5 valandos miego naktį, jokio laiko sau, jokių socialinių “malonumų”, pakankamai didelės išlaidos tam “sveikesniam maistui” ir pan. Aš manau, kad mes jau seniai kaip visuomenė nuėjome nuo modelio, kad kažkas “sėdi” namie ir užsiima namų ruoša. Deja, gyvenimo realybė yra tokia, kad daugelyje šeimų abu tėvai yra daug dirbantys žmonės, kurie tiesiog fiziškai neturi laiko ir galimybių patys viskuo pasirūpinti. Kaip žinome, tiek maisto ruošimas, tiek savo daržovių auginimas užima begales laiko, o paroje yra tik tos 24 valandos… O be buitinių dalykų norisi dar skirti laiko ir bendravimui, vaikučių apakabinimui, žaidimui su jais, bendravimui su partneriu ir t.t. Taigi dalis tiesos Jūsų žodžiuose yra, tačiau tikrai ne tinginystė yra pagrindinė “sintetinio gyvenimo būdo” priežastis.