Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. gegužes 21 d.
Laikas 16:03:59

Politika » Nori iškirsti šimtametį mišką

2013-05-03

miskas

Jonavos miesto gyventojai sunerimę: Salupiuose esančio miško medžiai – šimtametės pušys jau sužymėtos ir skaičiuoja savo paskutines dienas. Medžiai bus iškirsti, nes užkliuvo šalia esančiam žvyro karjerui.

GRYNAS.lt sulaukė skaitytojo Nerijaus skambučio, kurio metu vyras pasiguodė, kad jo gimtajame mieste norima „atsikratyti“ gyventojų pamėgto miško.

„Salupiuose yra žvyro karjeras, šalia jo – gražus miškas. Jį norima visiškai iškirsti, norima plėsti karjero teritoriją. Pušys jau sužymėtos kirtimui“, – pasakojo Nerijus.

Jo teigimu, toks sprendimas padarytas remiantis 1979 m. dokumentu. Vyras tikino, kad mišką norėtų išsaugoti dauguma vietos gyventojų, tačiau verslui reikalinga miško teritorija.

Miškas jau „pasmerktas“

Jonavos miškų urėdijos urėdas Vytautas Daukševičius GRYNAS.lt patvirtino, kad leidimas iškirsti mišką suteiktas prieš gerus 30 metų. Tiesa, kaip informavo specialistas, Salupių miškas jau yra praradęs miško kategoriją – jis mišku nebelaikomas, tai tėra plotas, apaugęs mišku.

„Jis yra atiduotas karjerui, tai jau yra karjero teritorija, – sakė urėdas. – Šis miškas statusą yra praradęs prieš 33 metus. Vyriausybė priėmė nutarimą ir tą plotą atidavė karjerui“.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad miško medžius gali nukirsti tiktai miškų urėdija, ji kol kas kirtimų neplanuoja: „Kiek man yra žinoma, į regiono aplinkos apsaugos inspekciją kreipėsi karjero vadovybė ir inspektoriai ten buvo nuvažiavę. Be jų suderinimo to miško nekertame“.

Anot urėdo, Salupių miškas jau yra „pasmerktas“. Teisiškai miško išgelbėti, jo samprotavimu, jokių galimybių nebėra. „Ten yra brandus pušynas. Jis yra apie 110-120 metų. Tokio amžiaus miškai yra jau kertami“, – sakė V. Daukševičius. Tokie brandūs medynai, anot urėdo, net jeigu šalia nebūtų karjero, vis tiek jau būtų ruošiami kirtimui.

Pasiteiravus, ar tokio miško iškirtimas būtų didelis praradimas, pašnekovas teigė, kad tokius klausimus sprendžia aplinkosaugininkai, jie žiūri, kaip išlaikyti miškų pusiausvyrą. „Jeigu šiandien karjeras yra išekploatuojamas, jį reikia rekultivuoti. Jeigu viskas vyksta normaliai, kai iškasamos iškasenos, miškas vėl atsodinamas“, – sakė Jonavos miškų urėdas.

Matė, kad miškas, bet visi užmerkė akis

Jonavos savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Venckūnas GRYNAS.lt teigė, kad visas procesas Salupiuose vyksta be savivaldybės įsikišimo.

„Procesas prasidėjo 1979 metais, kuomet buvo paruoštas Zatyškių karjero Nr. III projektas. Žemės kasybos žemės ten sudaro 68,5 ha. Eksploatacijai paruošta arba išeksploatuota – 48,5 ha. Tai reiškia, kad liko išekspoatuoti apie 20 ha. Tas plotas kaip tik ir atsiduria po Salupių mišku“, – situaciją aiškino valdininkas.

Anot jo, besikeičiant įstatyminei bazei Aplinkos ministerija reikalavo, kad būtų perrašyti visi dokumentai. 2003-2005 m., kai karjeras buvo Kauno apskrityje, Zigmantas Benjaminas Kazekevičius su akcine bendrove „Kauno keliai“ pasirašė sutartį, kad išnuomojama valstybinė žemė.

„Sutartyje nebuvo parašyta, kad tai yra miško paskirties žemė. Ji buvo įvardyta kaip kita žemė, nors faktiškai tai buvo miškas. Biurokratai, nenorėdami kaišioti kolegoms pagalių į ratus, visi užsimerkė ir pratylėjo, kad tai miškas. 2005 m. sutartis įsigaliojo ir buvo duotas Geologijos tarnybos leidimas bei suderinta su visomis institucijomis. Savivaldybės įsikišimo jokio ir nereikėjo. Šiai dienai tai yra brandus miškas, tą brandų mišką paprastai, kai jau apžiūri specialistai, leidžia pjauti. Po to tą vietą galima naudoti kaip karjerą. Tokiu kursu ir juda Salupių miško įsisavinimas“, – pasakojo V. Venckūnas.

Pasak specialisto, pagrindinė blogybė yra ta, kad nuo 1979 m. nei vienas iš valdininkų nesiėmė jokių veiksmų. Kitaip sovietmečiu buvo sudėlioti ir prioritetai – aukščiau už mišką buvo laikomos žemės iškasenos.

„Tokiais ekstra atvejais turėtų Aplinkos ministras sukviesti Geologijos tarnybą, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, kodėl dar nuo tarybinių laikų žemės paskirtis yra kita, o ne miško? Jeigu būtų atstatytas statusas brandaus miško, tada galima spręsti, ar jį pjauti, ar palikti. Viskas yra Aplinkos ministerijos rankose. Jie išduoda visus leidimus, visas sutartis pasirašo dėl žemės išteklių naudojimo“, – sakė V. Venckūnas.

Anot jo, jeigu būtų sudaryta Aplinkos ministerijos komisija ir nustatytų ginčytiną objektą – kad tai nėra kitos paskirties žemė, o miškas – tokį statusą ir reikėtų atstatyti.

Savivaldybė atšaukti sprendimo negali

Paklaustas, ar šiuo metu dar galima kažką padaryti, kad situacija pasikeistų ir miškas nebūtų iškirstas, Jonavos savivaldybės mero pavaduotojas sakė, kad tai nebe savivaldybės galios ribose.

„Čia savivaldybė visiškai nebeturi jokios jėgos. Savivaldybė įsikiša tiktai vienu momentu – kada yra keičiama žemės paskirtis, kada savininkas turi dirbamos žemės ir žino, kad po žeme yra išteklių, o ištekliai turi prioritetą prieš žemės paskirties žemę, bet ne prieš miško žemę. Savininkas, gavęs leidimą eksploatuoti žemės išteklius, atlikęs poveikio aplinkai tyrimus kreipiasi į savivaldybę, kuri ir pakeičia žemės paskirtį. Esame pastatomi prieš faktą. Jeigu nekeičiame žemės paskirties, savininkas klausia argumentų. Mes galime sakyti, kad tai yra teritorija Natura 2000, kranto apsaugos teritorija ir t.t., šalutinių veiksnių galime įvardyti daug, bet į juos niekas neatsižvelgia“, – aiškino V. Venckūnas.

Pašnekovas sako, kad norint išgelbėti Salupių mišką pirma reikėtų atstatyti jo miško statusą. Tai galėtų padaryti tik AM. Tuomet visas procesas prasidėtų iš naujo.

„Jeigu šiandien spauda ir visi susidomi šia situacija, gali nufotografuoti tą vietą, nes yra aeronuotraukos ir paklausti AM veikėjų, ar jūs nematote, kad tai yra miškas? Ar mes vaidinsime ir toliau, kad tai yra kitos paskirties žemė? O kita paskirtis reiškia, kad nei miškas, nei žemės paskirties žemė, o kažkas – krūmynai ir tiek“, – kritiškai situaciją vertino V. Venckūnas.

AM: norint keisti žemės statusą, būtinas savininko sutikimas

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas konkrečios situacijos Salupiuose komentuoti nenorėjo, nes tam reikėtų detalesnės analizės, specialiai kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir teirautis, koks statusas tai teritorijai priskirtas miškų kadastre. Tačiau specialistas sutiko paaiškinti, kokia galioja bendra praktika.

Anot jo, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo sovietiniai ar ne sovietiniai dokumentai, aukščiau jų yra Miškų įstatymas, kuris reglamentuoja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, ten numatyti ir išimtiniai atvejai.

„Jeigu ten yra miškas, jis gali būti paverčiamas kitos paskirties naudmenomis. Atlikus visas pavertimo procedūras ir sumokėjus kompensaciją, galima formuoti ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijas. Jeigu visos šitos procedūros yra atliktos anksčiau iki įstatymo įsigaliojimo 2011 metais liepos 1 dienos ir tas pavertimas yra įvykęs, o teise kirsti ir kasti žvyro ar ko kito, nepasinaudota, pakeisti miško statusą galima, bet tik tokiu atveju, jeigu pats sklypo ar teritorijos savininkas, nuomotojas – sutiktų“, – sakė V. Vaičiūnas.

Jeigu pagal Miškų kadastrą, tai yra miškas (o sovietiniuose dokumentuose įrašyta kas kita), žemės naudmenų paskirties keitimo procedūra turi būti atlikta pagal dabar galiojančius teisės aktus.

„O jeigu keitimo procedūra jau buvo atlikta anksčiau ir miškų kadastre miško nėra, tada natūralu, kad tos teritorijos savininkas želdinius, kurie ten yra likę, bet nebeturi miško statuso, turi teisę iškirsti ir ten kasti žvyrą ar smėlį“, – aiškino V. Vaičiūnas.

Jis pabrėžė, kad visos teritorijos yra formuojamos rengiant detaliuosius planus, kurių metu gali vykti vieši svarstymai ir vietos bendruomenės gali pareikšti savo nuomonę.


Wikimedia Commons nuotr.

Rūta Levickaitė

grynas

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas