Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2020 m. vasario 24 d.
Laikas 05:05:07

Kultūra » Pasivaikščiojimas? Žinoma, tik nemanykite, kad darote pertrauką

2014-04-22

gamtaTeksto autorius Danas Pallota (g. 1961) – amerikiečių verslininkas, užsiimantis lėšų labdaringai veiklai pritraukimu, kelių knygų autorius.

Kiekvieną darbo dieną, kad ir koks būtų oras, pradedu trijų su puse mylių pasivaikščiojimu po savo apylinkes. Vienoje gatvių padalinu obuolį į dvi dalis, atiduodu jį arkliams: klausydamas čepsėjimo ir šliurpimo garsų, džiaugiuosi jų sėkme.

Kai buvau vaikas, rytais su keliais draugais kartu keliaudavome į mokyklą, dienai baigiantis, po debatų užsiėmimo, namo grįždavau su kitais bičiuliais. Eidami nenutildavome nė minutei ir jei kas būtų suteikęs dar vieną papildomą valandą kasdien, vis tiek neužtektų išsakyti tam, kas sukosi mūsų galvose.
Iš dalies dėl to inicijavau „Trys dienos su krūtų vėžiu“ labdaringą žygį 1998-aisiais, kad sergančios moterys ir jų artimieji pasimėgautų prabanga tris dienas kasdienybės rūpesčių netrukdomai šnekučiuotis, dalintis svajonėmis bei sumanymais.

Visgi mes klystame, manydami, jog vaikščiojimas tėra būdas nusiraminti, pasportuoti ar laisvalaikio prabanga. Iš tiesų tai gali neįtikėtinai padidinti mūsų produktyvumą: pasivaikščiojimas gali būti darbas. Tiesą sakant, svarbiausi jūsų gyvenimo darbai gali būti atlikti kelyje.

Praėjusiais metais kalbėjau per TED konferencijos uždarymą. Mano pasisakymas jau peržiūrėtas daugiau nei tris milijonus kartų ir šiuo metu yra tarp šimto žiūrimiausių TED kalbų. Repetavau jį du mėnesius vien tik pasivaikščiojimų šaltais it ledas rytmečiais metu. Visai nepanašu į malonumą: bijodavau tų pasivaikščiojimų, mat repetuoti buvo labai sunku. Tų valandų produktyvumas buvo itin didelis, grįždavau protiškai išvargęs. Jei būčiau likęs namie prie rašomojo stalo – daugelio įsitikinimu, būtent prie jo rimtai dirbame – darbas gal ir būtų lengvesnis, bet tikrai ne toks produktyvus. Būčiau kas penkias minutes tikrinęs mėgstamus naujienų portalus. Kramsnojęs sausainius su šokolado gabalėliais ar ėjęs įsipilti stiklinę vandens. Tikrinęs elektroninį paštą. Vaikštant šie dalykai neblaško. Lieki vienas su savo darbu.

Ne per seniausiai kognityvinės psichologijos mokslininkė iš Leideno universiteto Nyderlanduose ištyrė, jog asmenys, vaikštinėjantys ar važinėjantys dviračiu bent keturis kartus per savaitę, geba kūrybiškiau mąstyti nei sėdimo gyvenimo būdo atstovai. Taip pat žinoma, jog šis pozityvus fizinės veiklos efektas nepriklauso nuo mūsų nusiteikimo. Mano atveju tai pasitvirtina. Pirmoji pasivaikščiojimo mylia – triukšmas, kuriame girdėti skirtingų vertinimų bei atliktinų darbų balsai. Nuėjus dvi mylias, nepaisant to, kad ir kaip prastai būčiau nusiteikęs, tie balsai nurimsta.

Poetas ir filosofas Henry Davidas Thoreau yra sakęs, jog tą sekundę, kai jo kojos pradeda judėti, mintys ima lietis. Mūsų nuotaiką labiausiai veikia seratoninas, kurį didina saulės šviesa bei endorfinas – šis išsiskiria sportuojant. Tam tikrais pasivaikščiojimo momentais idėjos ima kristi mano galvon it nuo stebuklingo medžio. Nemažai esminių patobulinimų TED prakalbai atėjo į galvą būtent tomis akimirkomis.

Vis dėlto tai yra darbas. Idėjų nesugalvoji, jei nesiimi darbo konkrečiu klausimu. Jei ausyse būgnytų U2, žinoma, būtų daug lengviau, tačiau idėjos liktų pasislėpusios ar tiesiog nepasiekiamos.

Praėjusiais metais mano kompanija ruošėsi galutiniam svarbaus konkurso terminui, net po kelių mėnesių darbo pagrindinė idėja nebuvo iškristalizuota. Galiausiai ji atėjo man į galvą vieno rytinių pasivaikščiojimų metu. Ta kampanija buvo labai sėkminga. Prieš kelis mėnesius, ruošiantis kitai didelei užduočiai, kūrybinė komanda išėjo pasivaikščioti. Pasirodė, jog problemai išgvildenti kelias kur kas veiksmingesnis nei balta lenta. Tai, ką jie sugalvojo, taip pat sulaukė nepaprastos sėkmės.

Pasivaikščiojimai puikiai tinka atviriems pokalbiams su kolegomis. Dirbdamas Los Andžele dažnai eidavau su darbuotojais pasivaikščioti saulėlydžio bulvaru. Steve'o Jobso biografas rašė, jog pasivaikščiojimai buvo jo mėgstamas būdas aptarti pačius svarbiausius darbo dalykus. Tai ne pertrauka. Taip, reginiai pasikeičia, tačiau tai – darbas. Produktyvesnis darbas. Einant pokalbiai ne tokie apmirę, tikresni, net atsakingesni.

Taigi, kai iš tiesų norite atlikti ką nors svarbaus, atsitraukite nuo kompiuterio ir išeikite pasivaikščioti. Tai ne prabanga, o darbas.

Parengta pagal Harvard Business Review


bernardinai_logo

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas