Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. birželio 25 d.
Laikas 12:54:53

NAUJIENOS » Plastiko (BPA) pavojus sveikatai

2011-09-12

Chemikalas BPA (Bisphenol A) randamas daugelyje plastikinių produktų, labai lengvai patenka į maistą ir žmogaus organizmą. Pasaulyje per metus pagaminama apie 3.6-4 (kiti šaltiniai teigia, kad 2.2) milijonų tonų BPA.

BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją mimikuoja. Toks silpnas sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su labai daug ligų – įvairių rūšių vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, viršsvoriu, skydliaukės problemomis, nevaisingumu, hormonų disbalansu.

Tyrime su beždžionėmis buvo duodadama 400 mikrogramų (1g = 1000 mkg) BPA vienam kūno masės kilogramui. Ši dozė 8 kartus viršija leistina normą ir tai yra 400 kartų daugiau nei iki šiol manoma, kiek vidutinis žmogus gauna BPA per vieną dieną. Nepaisant to, surinkus ir ištyrus 24 valandų šlapimą, beždžionių šlapime buvo mažiau BPA nei vidutinio amerikiečio ar kito išsivysčiusių šalių gyventojo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gauna dar daugiau BPA, nei buvo duodama tyrime dalyvavusioms beždžionėms. Beje, BPA randamas virš 90% žmonių.

BPA randamas net ant kasos čekių

Naujas tyrimas parodė, kad BPA randamas net ant kasos aparatų čekių (ant 40% visų tirtų čekių). Vidutinis čekis turi apie 60-100 miligramų BPA, kuris per odą gali lengvai patekti į organizmą (jis greitai prasiskverbia į odą ir dėl to dažus taip nelengva nuplauti). Vėliau valgant BPA patenka ir į virškinamąjį traktą. Todėl patartina čekių neimti, nebent  esant būtinybei. Taip pat  patartina nespausdinti čekių, kai imate pinigus iš bankomatų – tuo pačiu taupomas popierius ir saugoma gamta. BPA randamas ir ant blizgančių/slidžių popierių, žurnalų, pinigų. Visi šiluminiai (thermal) spausdintuvai naudoja dažus, turinčius BPA (štai kodėl BPA randamas ant čekių ir kitų spausdintų popierių). Patikrinti ar čekis ar kitas popierius buvo spausdintas terminiu spausdintuvu, galima tą popierių patrynus su moneta. Paprastai šiluminiu spausdintuvu spausdintas popierius patrynus moneta pakeičia spalvą.

BPA dantų plokštelėse ir dantų plombose?

BPA randamas net ant dantis koreguojančių plokštelių bei dantų plombų. Tiesa, reikia pastebėti, kad dantų plombos pačio BPA neturi, bet kitiems juose esantiems chemikalams kontaktuojant su seilėmis jie virsta BPA. Valgant ir kramtant maistą (ypač karštą) BPA lengvai patenka į virškinamąjį traktą, po to į kraujotaką bei organus. Tyrimai rodo, kad BPA išsiskyrimas iš plombų tęsiasi ilgą laiką. Teigiama, kad uždėjus plombą, po to ją nuskalavus bei nugrandžius, galima pašalinti 88-95% BPA virstančių chemikalų. Tad jei jūs planuojate dėtis plombą, paprašykite dantisto, kad ją jums nugrandytų bei nuskalautųTaip pat teigiama, kad dauguma stomotologų naudoja mažai tirtus cheminius darinius – triethylene glycol dimethacrylate (TEGDMA) bei urethane dimethacrylate (UDMA),  todėl nėra visiškai aišku ar šie dariniai turi chemikalų, kurie vėliau virsta BPA.

Kokie buteliai išskiria BPA?

Kai kurie plastikiniai buteliai išskiria BPA. Beje, dauguma plastikinių maisto pakuočių taip pat skleidžia BPA, ypač pašildžius. Todėl patartina nešildyti maisto plastikinėje pakuotėje. Taip pat patartina negerti kavos ar kitų karštųjų gėrimų iš plastikinių stiklinių, navalgyti karšto maisto iš vienkartinių plastikinių indų.

Dauguma plastikinių butelių ir kitų plastikinių konteinerių ant dugno turi numerius: 1-PET (Polyethylene terephthalate) – dažniausiai tai būna vandens, putojančių gėrimų buteliai; 2 – HDPE (high density polyethylene) – pieno, šampūnų buteliai; 3 – PVC ar V (Polyvinyl chloride) – plėvelė, naudojama maistui uždengti ar vynioti, kai kurie spaudžiami buteliai, iš kurių galima išspausti turinį,  pvz.: kečupo, kai kurie aliejaus buteliai; 4 – LDPE (low density polyethylene) plastikiniai supermarketų maišeliai; 5 – PP (Polypropylene) – tamsūs buteliai, kūdikių buteliukai, gėrimui skirti šiaudeliai, jogurtų indeliai; 6 – PS (Polystyrene) – poliesterinės vienkartinės stiklinės, plastikiniai indai; 7 – kiti platikai.  Numeriu 7 žymimas ir biologinis plastikas: sportininkų naudojami buteliai, taip pat gali būti žymimi kūdikiams skirti buteliai, permatomos vienkartinės stiklinės.

Teigiama, kad buteliai, ant dugno turintys numerį 2, 4, 5 bei bioplastikas BPA neskleidžia. Nepaisant to, net ir šiuos numerius turintys buteliai gali skleisti kitus chemikalus, kurių pavojus sveikatai galbūt dar neidentifikuotas.  Tad geriau plastikinių butelių vengti, naudoti nerūdijančio plieno ar stiklinę tarą. Labiausiai reikia vengti plastiko, pažymėto numeriu 3. Žmonės, dirbantys su vinyl chloridu, turi padidėjusią kepenų vėžio riziką. Gaminant šį plastiką labai teršiama aplinka (ypač vanduo). Gamybos procese naudojamas dioksinas, kuris yra gerai žinomas kancerogenas (skatina vėžinių navikų augimą).

Buteliuose parduodamas vanduo turi BPA ir kitų estrogenų

Kadangi krano vanduo turi chloro ir kitokių chemikalų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių, pesticidų, vis daugiau žmonių perka vandenį buteliuose. Deja, šis vanduo dažnai yra labai prastos kokybės.

Vokietijoje buvo tirta 20 skirtingų pavadinimų buteliuose parduodamo mineralinio vandens (8 plastikiniai, 8 stikliniai ir 2 kartoninėse pakuotėse, kurių vidus padengtas plastiku). 12 iš 20 butelių vandenyje buvo rasta sintetinių estrogenų – 78% plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens turėjo estrogenų (BPA ir kitų), ir tik 33% stikliniuose buteliuose parduodamo vandens buvo rasta estrogenų (BPA yra vienas iš jų).

Dar vienas tyrimas parodė, kad savaitę geriant plastikiniuose buteliuose esantį vandenį, BPA koncentracija šlapime padidėjo 69%, palyginus su tais, kurie plastikiniuose buteliuose esančio vandens negėrė. Beje, iš tyrimo pašalinus tuos dalyvius, kurie nevisiškai laikėsi instrukcijų, BPA padidėjimas buvo net iki 90%.

BPA ir skardinėse parduodamas maistas

BPA randamas ir skardinėse, nes naudojamas skardinių paviršiui padengti kartu su kitomis medžiagom, ir, žinoma, po to patenka į maistą ar skystį. Vienas tyrimas parodė, kad iš skardinių į tuno žuvį patenka žymiai daugiau BPA nei leistina norma. Todėl skardinėse įpakuoto maisto geriau vengti ar vartoti retai. Beje, tunas taip pat turi labai daug gyvsidabrio ir kitų toksinų, todėl šios žuvies patartina atsisakyti. Teigiama, kad suvalgius vieną skardinę kokio nors maisto, BPA leistina norma (USA yra 50 mkg vienam kūno masės kilogramui) gali būti viršijama net iki 80 kartų.

BPA neigiamai veikia žarnyną

Tyrimas parodė, kad BPA turi neigiamą įtaką žarnyno funkcijai. Žarnynas yra labai jautrus BPA ir kitiems sintetiniams estrogenams. Tyrime žmonių ir pelių žarnyno ląstelės buvo apdorotos su BPA (dozė buvo 10 kartų mažesnė nei leistina norma). Buvo pastebėta, kad BPA veikiamos žarnyno ląstelės tapo mažiau pralaidžios, ko rezultatas – sumažėjęs vandens ir mineralų bei kitų medžiagų pasisavinimas. BPA taip pat paskatino uždegiminius procesus (plačiau apie uždegiminius procesus ir jų gydymą atskirame straipsnyje), kurie gali sukelti sunkias žarnyno trakto ligas, tokias kaip Krauno ligą ir kt. Tuomet labai suprastėja maisto medžiagų pasisavinimas.

Nėštumo metu moterims gaunant estrogenų, tai turėjo neigiamą įtaką vaiko žarnynui bei žarnyne esančioms imuninėms ląstelėms. Žinoma, tuo pačiu bendram organizmo imunitetui, nes 50-80% imuninės sistemos veiklos priklauso nuo geros žarnyno būklės, ypač žarnyno floros. Šis tyrimas parodė, kad jei moteris nėštumo metu gauna daug BPA, vaikui padidina uždegiminių žarnyno ligų riziką. Beje, BPA dozės buvo žymiai mažesnės nei lestinos normos.

BPA įtakoja kūdikį gimdoje

Tyrimas rodo, kad mergaitės, kurių mamos per nėštumą gaudavo didelį kiekį BPA, tapdavo agresyvios. O tokie berniukai labiau linkę į irzlumą, neramumą, būna užsidarę. Beveik visų tyrime dalyvavusių motinų (99%) šlapime buvo rasta BPA. Kuo didesnė BPA koncentracija mamos šlapime per pirmas 16 nėštumo savaičių, tuo didesnė galimybė, kad vaikų elgesys bus sutrikęs.

Dar pastebėta, kad berniukai, kurių mamos nėštumo metu gavo daugiausiai BPA, buvo moteriškesni, o mergaitės vyriškesnės (čia kalbama apie fizines kūno savybes – raumenų masę ir kt.). BPA taip pat gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ).

Bandymais su pelėmis buvo nustatyta, kad motinoms per nėštumą gaunant BPA, neigiamai veikiamas naujagimio gimdos DNR, ir po to vėlesniame amžiuje tai gali sukelti nevaisingumą ir kitų reprodukcinių organų problemų.

Europos sąjungoje BPA yra uždrausta naudoti vaikams iki trijų metų skirtuose produktuose.

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad BPA sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. Vyrų nevaisingumas ir erekcijos sutrikimai tampa vis didesne problema. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį, ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejamas su moterų nevaisingumu. Mergaitės, kurios gauna didelį kiekį BPA, pradeda anksčiau nei turėtų lytiškai bręsti, kas padidina vėžio (ypač krūties) ir kitų ligų riziką.

BPA skatina viršsvorį ir diabetą

BPA taip pat skatina adipocitų (riebalų ląstelės) formavimąsi ir tai skatina viršsvorio augimą. Viena studija parodė, kad BPA net 1300 % (13 kartų) padidino Trigliceridų (kraujyje cirkuliuojantys riebalai, kurie po to atidedami į riebalų ir kitas ląsteles, taip pat gali būti naudojami energijai) formavimąsi, taip pat žemo tankio cholesterolį (LDL), bei 150% padidino insulino produkciją (tai rodo sumažėjusį insulino jautrumą, kas didina diabeto riziką).

Tyrimas su pelėmis parodė, kad BPA skatina perteklinę insulino gamybą ir tuo pačiu didina insulino nejautrumą, kas veda prie Sindromo X ir II diabeto. BPA dozė, duodama pelėms, buvo kaip saugi norma, kuri nustatyta Amerikoje.
BPA kaip ir kiti sintetiniai estrogenai veikia krūties audinį ir taip padidina krūties vėžio riziką. Dar vienas plastike randamas estrogenas – diethylstilbestrol (DES) didina vėžio ir kitų ligų riziką. Plastike randamas ir chemikalas Phthalates, siejamas su vaikų hiperaktyvumo sindromu bei dėmesio sutrikimais. Phthalates taip pat gali sutrikdyti hormonus, sukelti nevaisingumą, gimimo defektus, astmą, vėžį ir kitas ligas.

BPA padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių šlapime buvo rasta didžiausia BPA koncentracija, turi du kartus didesnę riziką būti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligmis bei II diabetu.


www.buksveikas.lt

Dovilės Markevičiūtės nuotr.

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Skipis — 2011-09-13 08:19

Gryna teisybe, valgom geriam ir negalvojam.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas