Metų metus galime lankytis gamtoje ar gyventi miškų apsuptyje ir vis tiek gamta kartais nustebina. Tai koks nematytas paukštis šalia tvenkinio atskrenda, tai koks retas vabzdys ant suoliuko pailsėti sumano. O kai kurie ir nematytų voragyvių į stiklainį prisirenka.
„Šiandien radome keistą vorą. Iš pradžių pamanėme, kad tai – voro ir širšės hibridas, bet nelabai teko girdėti apie tokius hibridus… Bet kokiu atveju, matome tokį vorą pirmą kartą gyvenime. Kas tai?“, – klausia GRYNAS.lt skaitytojas. Nežinia ar jis to klausia rimtai ar juokais, bet šis voras yra įprastas mūsų kraštų gyventojas.
Tiesa, skaitytojas buvo beveik teisus bandydamas vorą sieti su širše. Širšės juk panašios į vapsvas, o šis voras vadinasi paprastasis vapsvavoris.
Įdomu tai, kad vapsvavorių patelės būna kelis kartus didesnės už patinėlius. Patelės ilgis gali siekti 15 – 20 mm, o patinėlio „tik“ 4 – 4,5 mm.
Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai. Prie pat žemės, tarp žemų augalų, nutiesia vertikalų tinklą, kuris yra su iš centro į apačią ir į viršų išeinančiomis plačiomis zigzaginėmis verpalų juostomis – stabilimentais (sutvirtinimais). Gaudomoji sritis 30 cm skersmens, spindulių skaičius – 32. Slėptuvės nedaro, voras tupi tinklo centre. Ištikus pavojui arba nukrenta ant žemės, arba minutę staigių judesių pagalba virpina gaudomojo tinklo gijas. Tai labai gerai matyti palietus tinkle tupinti vorą žolės stiebu. Lietuvoje poruojasi liepos mėnesį. Patelės po poravimosi dažniausiai suėda patiną, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Esant tinkamoms oro sąlygoms aktyvūs dieną ir naktį. Sudaro dideles kolonijas, tačiau vorus pastebėti aukštoje žolėje dėl maskuojančiojo pilvelio piešinio nelengva.
Kiaušinėlius deda rugpjūčio mėn. Jų būna 300-400, gelsvos spalvos, suformuotų į rutulį. Kiaušinėlių kokonas nuverptas iš kelių voratinklinių gijų sluoksnių, užmaskuotas tarp žolių stiebelių. Iš viso patelė pagamina iki 5 kokonų. Patelės po kiaušinėlių dėjimo nugaišta. Po mėnesio išsirita jaunikliai, kurie peržiemoja tame kiaušinėlių kokone. Gegužės pab.- birželio pradž. jie prakanda išorinėje kokono sienelėje angą ir palieka savo žiemos būstą. Po trijų mėnesių tampa suaugėliais ir vėl gali daugintis. Kartais tokius gerai apsaugotus kiaušinėlių kokonus užpuola parazitiniai ichneumonidai, kurie padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios vabzdžių lervos maitinasi vorų embrionais.
Už pagalbą indentifikuojant vorą dėkojame Algirdui Vilkui. Informacija apie vorą paimtą iš jo tinklapio.
Mažiname prakaitavimą natūraliomis priemonėmis
Kiaulpienės naudingosios savybės pranoksta bet kokius l...
Ledų sudėtis: didesnė kaina negarantuoja geresnės kokyb...
Uodų įkandimai gali sukelti ūmias alergijas: kaip nuo j...
didumo buvo ne 15-20 o apie 28mm(bandziau mieruot)tada nufotkinau ir draugo entomologo klausiau kas cia do hibridas mutantas 
