Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. liepos 20 d.
Laikas 02:09:17

Maistas » Soją vartojame to net nežinodami

2011-11-28

Sojų pupelės – nepaprastai maistinga ankštinė kultūra. Dietologai ją vertina dėl neįtikėtinai didelio baltymų kiekio, riebalų ir mineralinių medžiagų. Rugiai, grikiai, kviečiai ir avižos turi net keturis kartus mažiau baltymų. Ne veltui dėl savo išskirtinių savybių soja yra vadinama „augaline mėsa“. Bet ar modifikuotų genų amžius šios augalinės kultūros nepavertė tikra skerdiena?

Kinijos ir Japonijos virtuvėje soja yra vienas pagrindinių produktų. Rytuose ypač populiarus sojų „varškės“ sūris tofu, žinomi šimtai sojos pupelių pūdymo, marinavimo, sūdimo, fermentavimo ir kitų egzotiškų receptūrų. Lietuvoje egzotiškąjį sojos varškės sūrį, tikrą baltymų bombą, garbina vegetarai, veganai bei sveikos mitybos šalininkai. Deja, XXI a. grobuoniška ekonomika ir išplėtotos technologijos sojos pupelę pavertė mutantu, vienu kontroversiškiausių maisto produktų.

Pigi žaliava

Nė vienas augalas negali lenktyniauti su sojomis pagal pagaminamų produktų kiekį. Iš sojų pupelių gaminamas sviestas, margarinas, miltai, iš jų spaudžiamas aliejus, o išspaudos naudojamos dirbtiniam pienui, varškei, sūriui, mėsai, grietinėlei, padažams, jogurtams, šokoladui „be pieno“, ledams ir kitiems produktams gaminti. Parduotuvėse pardavinėjami įvairūs produktai su sojų priedais, kurie pagerina jų skonį. Užrašai ant pakuočių skelbia, kad sojų miltų ir baltymų koncentratų dedama į daugybę produktų – duonos ir konditerijos gaminius, mėsos produktus, padažus ir kt. Ar tai reiškia, kad valgydami, pavyzdžiui, batoną, kuriame yra sojos priedų, gauname papildomų vitaminų ir mineralinių medžiagų?

Slepiamas poveikis sveikatai?

2007 m. genetiškai modifikuota buvo maždaug 58,6 proc. sojų pasėlių. Genetinė modifikacija – nauja biotechnologijos sritis, kai taikant genų inžinerijos metodą organizmai, augalai įgyja tokių savybių, kokių jie natūraliai neturi. Pvz., modifikuoti augalai tampa atsparūs jų kenkėjams ir cheminėms medžiagoms, kurios naikina piktžoles. Kitaip tariant, įdėjus mažiau sąnaudų, išauginamas didesnis derlius.

Genetiškai modifikuota soja yra pagrindinis kiaulių ir paukščių pašaras. Dėl savo minėtojo baltymingumo soja „padeda“ daug greičiau užauginti kiaules arba broilerius. Tad valgydami mėsą neišvengiamai į savo organizmą įsileidžiame „soją mutantę“.

Kol kas neaišku, kaip tokia mėsa gali paveikti žmogaus sveikatą – apie tokius tyrimus nieko negirdėti arba jie yra specialiai slepiami.

Trylika metų vegetariškai besimaitinantis 30 m. Martynas sako, kad sojos produktus valgo du – tris kartus per savaitę: „Per tiek metų nepajutau jokio sveikatos sutrikimo. Soją perku sveiko maisto parduotuvėse arba prekybos centruose. Aišku, kad didžioji dalis vartojamos sojos yra modifikuota. Galbūt ateityje dėl to man užaugs dar viena ranka?“ – šmaikštavo vyriškis, bet neslėpė, kad susimąsto ir apie galimą GMO produktų žalą. Sojos, atrodo, yra visur: net grožio vitaminu praminto maisto papildo – vitamino E – sudėtyje yra sojų lecitino.

Pigesni produktai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) interneto tinklalapyje šiuo metu skelbiamas patikslintas maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas. Šiuo metu Lietuvoje parduodami 22 pavadinimų augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje jų yra: tai „Tautas“, „Aukselis“, „Grace“, „Jasmine“, „Brolio“, „Optima linija“, „Luccia“, „Omili“, „Huilor“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Saulutė“, Augalinis aliejus, „Oilio“, „Perla“, „Tėviškės“, „Caroli“, „Dolores“, „Lankų“, „Flarina“, „Karolina“, „Maxima“.

Lietuvoje prekiaujama 7 pavadinimų margarinais ir tepiais riebalų mišiniais, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių: „Aukselis“, „Optima linija“, „Aima“, „Sodžiaus“ tepūs riebalų mišiniai, „Aiwa“, „Luxua light“, riebalų tepinys (25 procentų riebumo). Tai pat pateikiamas „specialiųjų“ saldumynų, majonezų pavadinimų sąrašas.

Paprastai šie produktai yra pigesni, o tai reiškia, kad esant dideliam nedarbo lygiui šalyje jų vartojimas tik didėja. Tačiau detaliau vertinti, kokios šių produktų vartojimo pasekmės organizmui, bus galima tik po kelių dešimtmečių.


„EKO redakcija“ 

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas