Paieška:
ekologiskas oras

Šiandien 2019 m. gegužes 21 d.
Laikas 16:04:29

Kūnui » Viskas apie valerijono šaknį

2016-02-25

valerijonas

„Išsimiegok ir visos tavo problemos praeis“, – galima dažnai išgirsti tokį patarimą, kai pernelyg jautriai reaguojama į aplinkinių pastabas, stresines situacijas ar tiesiog į kasdieninius rūpesčius. Tačiau ką daryti tiems, kurie negali užmigti, nes kankina nemiga? Tokiu atveju gali padėti žolelių arbatos, mažinančios nerimo jausmą. Ko gero, iš visų labiausiai vertinama yra valerijono šaknis – ji padeda pailsėti ir suteikia trokštamą palengvėjimo jausmą.

Vargina nerimo sutrikimai ir nemiga? Nurimti, atsipalaiduoti ir nustoti skaičiuoti avis padės valerijonų šaknų arbata! Valerijonai auga ir Lietuvoje, dažniausiai drėgnose vietovėse, miško grioviuose, ten, kur teka šaltiniai arba telkšo kiti vandens telkiniai. Valerijonai (lot. Valeriana officinalis) žydi baltais arba rausvais žiedais. Reikia pažymėti, kad specifinį kvapą skleidžia tik šio augalo šaknys, o ne antžeminė dalis.

Nuo senų laikų valerijonai naudoti nerimo sutrikimų ir nemigos gydymui. Senovės graikai šią žolelę vadino paprasčiausiai „Phu“ (nuo jaustuko – fu), nes jo kvapas nedaug kuo skiriasi nuo nešvarių kojinių smarvės. Nepaisant stipraus ir daugeliui nemalonaus kvapo valerijonai gali tapti pirmąja pagalba stresinėse situacijose arba tada, kai būna sunku užmigti. Šiandien vis daugiau žmonių susidomi sveika gyvensena, o tai skatina juos atsisakyti sintetinių vaistų nuo nemigos ir atsigręžti į tai, ką siūlo pati gamta. Taigi, jei pasijutote tarsi stovėtumėte ant pasaulio krašto arba atsirado kokių nors miego sutrikimų, vartokite valerijono šaknį kaip saugią ir šalutinių reiškinių neturinčią alternatyvą vaistams.

Išskirtinį valerijono aromatą suteikia izovalerijono rūgštis. Ši organinė rūgštis yra vienas iš keleto raminančių junginių, randamų vaistiniuose augaluose. Augalas nemigai ir nerimo sutrikimams gydyti naudojamas tūkstančius metų nuo senovės Graikijos, Romos iki senovės Kinijos. Europoje itin išpopuliarėjo XVII amžiuje, o iki 1940 metų jis buvo įtrauktas į JAV nacionalinio farmacijos vadovo sąrašus, kaip priemonė, padedanti nuo nemigos ir nerimo sutrikimų. Tikriausiai galima būtų teigti, kad šiandien valerijonai išgyvena renesansą: jie tampa vis populiaresni, atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kuriuose patvirtinamos jų raminamosios savybės.

Kaip vartoti valerijono šaknį nuo miego sutrikimų? Jei vargina lengvos formos nemiga, rekomenduojama vartoti tabletes arba kapsules su 400 – 900 mg valerijonų ekstrakto arba 15 – 20 valerijonų tinktūros lašų, skiestų stiklinėje šilto vandens, 3 – 4 kartus per dieną. Vienas iš tų kartų turėtų būti prieš miegą.

Gali padėti ir valerijonų arbata: 2 – 3 g džiovintų valerijonų miltelių užpilti 225 verdančio vandens. Nemalonų kvapą galima užmaskuoti, įdėjus cinamono lazdelę arba žvaigždinio anyžiaus. Prekybos vietose taip pat galima įsigyti valerijonų arbatų mišinių su melisomis. Melisos taip pat garsėja nerimą slopinančiomis savybėmis. Tokius arbatų mišinius ruošti ir vartoti pagal instrukcijas ant pakelių.

Ką sako naujausi valerijonų tyrimai? 2007 metais Norvegijos informacijos apie sveikatos paslaugas centras atliko tyrimą ir nustatė, kad 1 iš 13 nemigos kamuojamų pacientų, kiekvieną vakarą prieš miegą vartodavusių valerijonų maisto papildus, miegodavo ilgiau naktį ir rečiau prabusdavo vidurnaktį. Tyrimo išvadose teigiama: „Nedidelis skaičius žmonių, kuriuos vargina nemiga, patiria žymų sveikatos pagerėjimą po valerijonų papildų vartojimo“.

Kiti valerijonų, kaip raminančių savybių preparato, tyrimai taip pat pateikia įvairių ir kartais labai skirtingų išvadų. Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad valerijonų ekstraktas atpalaiduoja peles, žiurkes ir net akvariumų žuvytes žebrines danijas. 2008 metais Ciuricho universitete mokslininkai nustatė, kad valerijonų junginiai sustiprino poveikį GABA – tai smegenyse išsiskiriantis cheminis junginys, slopinantis baimės ir nerimo jausmus, nuramindamas pernelyg įsiaudrinusias smegenų ląsteles. Tačiau valerijonų ekstraktas nepalengvino nerimo simptomų moteris, kamuojamoms nerimo sutrikimų, skelbiama 2007 metų Ilinojaus universiteto tyrimo ataskaitoje. Brazilijos federalinis universitetas San Paule paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima tvirtinti, kad ši žolelė yra tikrai efektyvi. Tačiau 2006 metais Nortumbrijos universitete D. Britanijoje ištyrus valerijonų ir melisų mišinio poveikį buvo nustatyta, kad šis mišinys iš tiesų sumažino stresą tiriamiesiems.

Kada valerijonų šaknys gali padėti:

Valerijonai slopina menstruacijų spazmus.
Valerijonai slopina skrandžio ir pilvo spazmus.
Valerijonai turi silpną raminamąjį poveikį. Labiausiai tinka tiems, kuriuos kamuoja nemiga.
Valerijonai padeda išvengti dažnų prabudimų naktį.
3 – 4 kartus per dieną vartojant valerijonų ekstraktą galima sumažinti nerimo sutrikimų simptomus.


priekavos

Susiję straipsniai


Kiti komentarai

Komentarų nėra.

Komentuoti

*
*

Naujienlaiškis  Naujienlaiškis

Gaukite šviežiausias naujienas du kartus per savaitę!


Mokymu centras ir seminarai

Joga Kaune, meditacija kaune

Mielos dovanėlės moterims




renginiai


Savaitės vaizdelis

Išsiliejusios vasaros spalvos (foto) 0

Aplinkosauginiai filmai

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas